Kišiniovo šachta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kišiniovo šachta (rumun. Mina din Chișinău, rus. Кишинёвская шахта) – statybinio akmens gavybos įmonė šiauriniuose Kišiniovo (Moldavija) priemiesčiuose, įsteigta 1969 m. Įmonėje dirba 120 darbuotojų.

Telkinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įmonė išgauna produkciją iš unikalaus Europoje iškasenų telkinio. Pjaunamųjų kalkakmenių telkinys buvo išžvalgytas 1968 m. Žinomos atsargos – 43,8 mln. m³. Telkinys Kišiniovo 1-asis (rus. Кишинёвское-1) išsidėstęs palei magistralę Kišiniovas-Orhėjus, jo ilgis – 3,4 km, plotas – 544 ha. Beveik horizontalūs 5-10 m storio kalkakmenio klodai slūgso 60-130 m gylyje.
Įrengiant šachtą buvo iškasti apie 600 m ilgio nuožulnūs tuneliai, vedantys prie klodo.

Produkcija ir ekonominė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išgaunami statybinio akmens blokai, išpjaunami specialiomis mašinomis, pasižymi aukšta kokybe, tinkami tiek gyvenamųjų, tiek kitokios paskirties pastatų statybai. Produkcija parduodama Moldavijoje ir už jos ribų.

Telkinio eksploatavimas nuožulniaisiais tuneliais leidžia susidarančias požemines erdves ateityje panaudoti kaip sandėlius, vyno saugyklas, grybų auginimo patalpas, civilinės gynybos patalpas ir kt. Įmonė tokias patalpas nuomoja.
Dar 1989 m. dalis susidariusių patalpų buvo perduota gamyklai „Mezon“, jose turėjo būti auginami silicio kristalai ir gaminamos elektroninės mikroschemos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]