Keušenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Keušenis
Căuşeni

Keušenis
46°38′39″N 29°26′50″E / 46.64417°N 29.44722°E / 46.64417; 29.44722 (Keušenis)Koordinatės: 46°38′39″N 29°26′50″E / 46.64417°N 29.44722°E / 46.64417; 29.44722 (Keušenis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Moldavijos vėliava Moldavija
Rajonas: Keušenio rajonas
Įkūrimo data: XVII a.
Primaras: Anatolijus Zaremba
(Anatolie Zaremba)
Gyventojų (2010): 19 900
Altitudė: 7 m
Pašto kodas: MD-4300
Tinklalapis: Oficiali svetainė
Kirčiavimas: Keušènis

Keušenis – miestas Moldavijoje, 22 km į pietus nuo Benderų, Botnos upės slėnyje. Nuo 1949 m. birželio 1 d. – Keušenio rajono centras. Miesto teisės – nuo 1965 m. Nuo 2003 m. vasario mėn. iki 2005 m. buvo municipijus ir Tiginos žudeco centras.

Mieste yra miesto ir rajono administracija, policija, kultūros namai, paštas, stadionas, ligoninė ir poliklinika, parkas, 4 licėjai (3 mokantys rumunų kalba, 1 – rusų), statybos koledžas, muzikos mokykla, 7 vaikų darželiai.
Dabar Keušenyje veikia vietinė televizija Studio-L[1].

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra totorių tvirtovės, kazokų sugriautos XVI a., griuvėsiai. Vėliau totoriai pastatė kitą tvirtovę.
Kol egzistavo Budžako orda, Keušenyje buvo ordos chanų vasaros rezidencija.

1789 m. rugsėjo mėn. Rusijos kariuomenė užėmė teritoriją, kurioje buvo Keušenis. Keušenio miestelyje buvo generolo feldmaršalo kunigaikščio Grigorijaus Potiomkino (1739–1791), vadovavusio Benderų (tada priklausė Osmanų imperijai) apgulčiai, štabas. 1812 m. gegužės 16 d. buvo pasirašyta Bukarešto taikos sutartis, pagal kurią teritorija tarp Pruto ir Dniestro atiteko Rusijos imperijai.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Surašymo metai 1970 m. 1989 m. 2005 m. 2010 m.
Gyventojų skaičius 13 tūkst. 21,2 tūkst. 17,7 tūkst. 19,9 tūkst.

Miesto gyventojų skaičius mažėja, nes daug gyventojų išvažiuoja uždarbiauti į Europą, Rusiją.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Moldavijos TSR laikais Keušenyje veikė vyno gamybos ir konservų ganyklos (dabar AB Orhei-Vit filialas), kilimų fabrikas (nebėra), stambiausias Moldovoje ir trečias pasaulyje pagal talpą (135 tūkst. tonų) grūdų elevatorius АО Elevator Kelley-Grains, plytų gamykla. Mieste veikia degalinės (Tirex petrol, Lukoil, Petrom), privačios žemės ūkio įmonės.

Prekyba vyksta keliuose turguose, gausiose parduotuvėse, kioskuose, baruose ir pan.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra:

  • Autobusų stotis. Autobusų maršrutai jungia su rajono kaimais ir Kišiniovu, Belciu, Benderais, Odesa ir kitais Moldavijos ir Ukrainos miestais.
  • Taksi susisiekimas. Važinėja tiek paprasti, tiek maršrutiniai taksi.
  • Geležinkelio stotis, aptarnaujanti tiek krovininius, tiek keleivinius pervežimus. Geležinkelio linija (Benderai-Galacas) per miestą nutiesta ir geležinkelio stotis pastatyta 1877 m.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]