Ketvirtasis skilvelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ketvirtais skilvelis (lot. ventriculus quartus) – rombinių smegenų ertmės liekana. Forma panaši į palapinės, kurios viršūnė remiasi į smegenėles. Skilvelio dugną ir šonines sienas sudaro rombinė duobė, o jo stogą - viršutinė ir apatinė smegeninės burės, kurios suauga smailiu kampu, sudarydamos skilvelio viršūnę, fastigium.

Sustorėjusi apatinės burės dalis, esanti pačiame apatiniame rombinės duobės kampe, vadinama skląsčiu, obex. Virš jo yra neporinė vidurinė atvara, o kitos dvi šoninės atvaros yra rombinės duobės šoniniuose kampuose. per šias atvaras ketvirtasis skilvelis susisiekia su povoratinkliniu tarpu. Per smegenų vandentiekį, aquaeductus cerebri, ketvirtasis skilvelis jungiasi su trečiuoju. Be to, apatiniame rombinės duobės kampe į skilvelį atsiveria ir nugaros smegenų centrinis kanalas.

Ketvirtojo skilvelio ertmėje yra smegenų skysčio, liquor cerebrospinalis, kurį gamina skilvelių gysliniai rezginiai.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]