Keturvalakių valsčius
54°34′š. pl. 23°10′r. ilg. / 54.56°š. pl. 23.17°r. ilg.
| Keturvalakių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Keturvalakiai |
 Lietuva
| |
| Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1948) Kalvarijos apskritis (1948–1950) |
Keturvalakių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Keturvalakiai. Šiuo metu valsčiaus teritorijoje yra Keturvalakių seniūnija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas po I pasaulinio karo. 1930 m. 2 kaimai perduoti Gudelių valsčiui. Keturvalakių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (2 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[1] | 91 | 4087 | 545 | 27 | |
| 1932 m. | 82 | 4003 | 8 seniūnijos [2] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
91 | 8 apylinkės [3] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Matas Kulboka, 1932 m.[4]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[5] | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|---|
| Geisteriškiai | Geisteriškių seniūnija | Geisteriškių apylinkė |
| Karkliniai | Karklinių seniūnija | Karklinių apylinkė |
| Keturvalakiai | Keturvalakių seniūnija | Keturvalakių apylinkė |
| Mockabūdžiai | Mockabūdžių seniūnija | Mockabūdžių apylinkė |
| Navininkai | Navininkų seniūnija | Navininkų apylinkė |
| Penkiniai | Penkinių seniūnija | Penkinių apylinkė |
| Valavičiai | Valavičių seniūnija | Valavičių apylinkė |
| Vidgiriai | Vidgirių seniūnija | Vidgirių apylinkė |
| Iš viso: | 8 seniūnijos | 8 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Keturvalakių valsčiuje buvo 27 gyvenvietės:
- Beržynių kaimas 29 ūkiai – 251 gyventojas
- Budviečių kaimas 49-314
- Dubėnų kaimas 10-102
- Geišteriškių kaimas 55-397
- Gulbynės kaimas 3-21
- Juodupių kaimas 12-100
- Karklinių dvaras 7-127
- Keturvalakių bažnytkaimis 37-270
- Mockabūdžių kaimas 26-261
- Navininkų kaimas 50-335
- Parausių kaimas 5-31
- Parausių palivarkas 2-5
- Paršinskų kaimas 7-41
- Pasudonio Mažojo kaimas 8-49
- Penkinių kaimas 9-62
- Penkinėlių kaimas 4-26
- Penkinių dvaras 6-121
- Pliumbėnų viensėdis 3-62
- Rakauskų kaimas 12-85
- Rakauskų dvaras 9-54
- Siberijos kaimas 14-63
- Skardupių kaimas 33-274
- Svetlicos kaimas 18-102
- Tabarškių dvaras 7-108
- Valavičių kaimas 16-116
- Valavičių dvaras 28-150
- Vidgirių kaimas 86-560
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 4087 žmonės:[7]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1902 | Geisteriškiai | Juozas Tysliava, poetas, žurnalistas | 1961 |
| 1906 | Parausiai | Juozas Kupčinskas, gydytojas | 1971 |
| 1908 | Kunigiškiai | Vytautas Bulvičius, rezistentas | 1941 |
| 1941 | Parausiai | Gražina Čižauskaitė-Jucienė, keliautoja, matematikė | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 778 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 784–785 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 37
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys