Keturkalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Keturkalnis (lot. lamina tecti) – vidurinių smegenų dalis. Jis yra dorsaliau smegenų kojyčių, po didžiosios smegenų jungties sustorėjimu. Keturkalnį sudaro dvi poros kalnelių – du viršutiniai ir du apatiniai (lot. colliculi superiores et inferiores). Keturkalnius vieną nuo kito skiria skersai ir išilgai einančios vagos. Nuo kiekvieno kalnelio prasideda keturkalnio kalnelių kojytės (lot. brachium colliculi superioris et inferioris). Viršutinių kalnelių kojytės pasibaigia tarpinių smegenų šoniniame keliniame kūne, apatinių – vidiniame keliniame kūne. Užpakalyje apatinių kalnelių išeina ketvirtosios galvinių nervų poros – skridininio nervo (lot. nervus trochlearis) šaknelės, kurios nueina į smegenų pamato paviršių smegenų kojyčių šoniniu kraštu. Viršutiniuose keturkalnio kalneliuose yra vienas iš požievinių regos centrų (kiti šoniniame keliniame kūne ir gumburo pagalvėje), o apatiniuose – vienas iš klausos požievinių centrų (kitas vidiniame keliniame kūne).