Keorlas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Keorlas (s. angl. Cearl; m. 625[1]) – Mersijos karalius (606 – apie 625 m.). Tikėtina, Kinemundo sūnus ir Kreodo anūkas[1].

606 metais Keorlas tapo karaliumi, pakeitęs Mersijos soste sėdėjusį Pybą. Keorlas minimas kronikose tik jo dukros Kinesburgos santuokos su Edvinu kontekste, būsimu Nortumbrijos karaliumi, kuris slapstėsi pas jį ištrėmimo metu.

Apie 625 metus Keorlas mirė ir sostą paveldėjo Penda, galimas jo pusbrolis[1].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Steven Basset (Hrsg.): The Origins of Anglo-Saxon Kingdoms, Leicester University Press, Leicester 1989, ISBN 0-7185-1317-7.
  • Nicholas Brooks: „The Formation of the Mercian Kingdom“ in: Steven Basset (Hrsg.): The Origins of Anglo-Saxon Kingdoms, Leicester University Press, Leicester 1989, ISBN 0-7185-1317-7.
  • Wendy Davies: „Annals and the Origins of Mercia“ in Ann Dornier: Mercian Studies. Leicester University Press, Leicester 1977, ISBN 0-7185-1148-4.
  • Ann Dornier: Mercian Studies. Leicester University Press, Leicester 1977, ISBN 0-7185-1148-4.
  • David Dumville: "The Anglian Collection of Royal Genealogies and Regnal Lists. " in: Anglo Saxon England 5 (1976), p. 23-50
  • Nicholas J. Higham: The Kingdom of Northumbria. AD 350–1100. Sutton, Stroud 1993, ISBN 0-86299-730-5.
  • D. P. Kirby: The Earliest English Kings. Unwin Hyman, London 1991, ISBN 0-04-445691-3.
  • Frank M. Stenton: Anglo-Saxon England. 3. Aufl., Oxford University Press, Oxford 1971, ISBN 0-19-280139-2.
  • Ian W. Walker: Mercia and the Making of England. Sutton, Stroud 2000 ISBN 0-7509-2131-5
  • Barbara Yorke: Kings and Kingdoms of Early Anglo-Saxon England. Seaby, London 1990, ISBN 1-85264-027-8.
  • Bede’s Ecclesiastical History of the English People, B. Colgrave & R.A.B. Mynors (Hrsg.), Clarendon, Oxford 1969, ISBN 0-19-822202-5.