Kengūra
| Macropodidae |
|---|
.jpg) Didžioji pilkoji kengūra (Macropus giganteus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Kengūromis vadinama dalis kengūrinių (lotyniškas pavadinimas Macropodidae pažodžiui reiškia „didžiapėdžiai“) šeimos sterblinių gyvūnų. Žymiausi atstovai – raudonoji kengūra, antilopinė kengūra, didžioji pilkoji kengūra ir cakarinė pilkoji kengūra.[1] Kengūros yra vietinės Australijos ir Naujosios Gvinėjos rūšys. Australijos vyriausybės skaičiavimais, Australijoje pastaraisiais metais kengūrų skaičius mažėjo – 2019 m. gyveno 42,8 mln. kengūrų, o 2013 m. – 53,2 mln.[2]
Nors kengūromis vadinamos tiek didžiosios kengūros, tiek medlaipės kengūros, šios grupės priklauso tam pačiam Macropodinae pošeimiui, tačiau skirtingoms gentims. Šiam pošeimiui ir skirtingoms gentims taip pat priklauso valabės ir valaru (angl. wallaroo).
Kengūros turi dideles, galingas užpakalines kojas, dideles pėdas, pritaikytas šokinėti, ilgą raumeningą uodegą pusiausvyrai išlaikyti ir mažą galvą. Kaip ir dauguma sterblinių, kengūrų patelės turi sterblę, kurioje jaunikliai užbaigia postnatalinį vystymąsi.
Dėl mitybos pas kengūras išsivystė specializuoti retam žinduoliui būdingi dantys. Kengūros kandžiai pajėgūs nukąsti arti žemės paviršiaus esančią žolę, o krūminiai dantys ją susmulkina ir sumala. Kadangi dvi apatinio žandikaulio pusės nėra tarpusavyje sujungtos, apatiniai priekiniai dantys yra toliau vienas nuo kito, todėl kandamasis paviršiaus plotas praplatėja. Žolėje esantis silicio dioksidas yra šiurkštus, todėl kengūros krūminiai dantys laikui bėgant dyla ir juda į priekį, kol galiausiai iškrenta, o juos pakeičia nauji dantys užpakalinėje eilėje. Šis procesas žinomas kaip polifiodontija ir tarp kitų žinduolių būdingas tik drambliams ir lamantinams.[3]
Kengūra kartu su koala yra nacionaliniai Australijos simboliai. Kengūra pavaizduota ant Australijos herbo[4] ir ant kai kurių Australijos dolerio monetų, yra vienas iš Australijos karinių oro pajėgų simbolių,[5] taip pat naudojama kai kurių žinomiausių Australijos organizacijų, tokių kaip Qantas, logotipe.[6]
Laukinės kengūros medžiojamos mėsai, odai, taip pat nemažai nušaunama saugant pašarą ganykloms.[7] Kengūros mėsa, palyginti su kitų maistui naudojamų gyvūnų mėsa, yra mažiau riebesnė.[8]
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žodis „kengūra“ per anglų kalbą atėjo iš gūgų jimitirų kalbos žodžio gangurru, reiškiančio didžiąsias pilkąsias kengūras.[9][10] Pavadinimą „kanguru“ 1770 m. liepos 12 d. pirmąkart savo dienoraštyje pasižymėjo seras Džozefas Banksas; tai įvyko šiuolaikinio Kuktauno vietoje, prie Endyvor upės krantų.[11] Ekspedicijai vadovavęs Džeimsas Kukas pirmą kartą paminėjo kengūras savo rugpjūčio 4 d. dienoraščio įraše. Tose vietovėse gyvena tautos, šnekančios gūgų jimitirų kalba.
Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pošeimis. Macropodinae
- Didžiosios kengūros (Macropus):
- Vikrioji kengūra (Macropus agilis)
- Antilopinė kengūra (Macropus antilopinus)
- Bernardo kengūra (Macropus bernadus)
- Juodadryžė kengūra (Macropus dorsalis)
- Eugenijos kengūra (Macropus eugenii)
- Vakarinė pilkoji kengūra (Macropus fuliginosus)
- Didžioji pilkoji kengūra (Macropus giganteus)
- Grėjaus kengūra (Macropus greyii) (išnykusi)
- Irmos kengūra (Macropus irma)
- Parmos kengūra (Macropus parma)
- Gražiasnukė kengūra (Macropus parryi)
- Kalninė kengūra (Macropus robustus)
- Pilkarusvė kengūra (Macropus rufogrisseus)
- Raudonoji kengūra (Macropus rufus)
- Medlaipės kengūros (Dendrolagus):
- Dendrolagus inustus
- Lumholto medlaipė kengūra (Dendrolagus lumholtzi)
- Beneto medlaipė kengūra (Dendrolagus bennettianus)
- Meškinė medlaipė kengūra (Dendrolagus ursinus)
- Dendrolagus matschiei
- Dorio medlaipė kengūra (Dendrolagus dorianus)
- Gudfelovo medlaipė kengūra (Dendrolagus goodfellowi)
- Dendrolagus spadix
- Dendrolagus mbaiso
- Dendrolagus scottae
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Groves, C. P. (2005). Wilson, D. E.; Reeder, D. M. (eds.). Mammal Species of the World: A Taxonomic and Geographic Reference (3rd ed.). Baltimore: Johns Hopkins University Press. p. 64 & 66. ISBN 0-801-88221-4. OCLC 62265494
- ↑ „Kangaroo population estimates“ (PDF). Wildlife Trade. Government of Australia: Department Agriculture, Water and the Environment. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-07-25. Nuoroda tikrinta 2021-07-30.
- ↑ Kangaroo: the teeth Archyvuota kopija 2014-04-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Commonwealth Coat of Arms“. Department of the Prime Minister and Cabinet. Australijos Vyriausybė. 2016-06-22. Suarchyvuota iš originalo 2020-07-30. Nuoroda tikrinta 2020-04-29.
- ↑ Air Force. „RAAF Ensign and Roundel“. Suarchyvuota iš originalo 2013-01-15. Nuoroda tikrinta 2013-01-03.
- ↑ „The Kangaroo Symbol“. Qantas. Suarchyvuotas originalas 2006-04-14.
- ↑ „Kangaroo Industry Background Kangaroo Industries Association of Australia. July 2008“. Kangaroo-industry.asn.au. 1997-07-31. Suarchyvuotas originalas 2009-02-05. Nuoroda tikrinta 2009-04-05.
- ↑ Dow, Steve (2007-09-26). „An industry that's under the gun“. The Sydney Morning Herald. Suarchyvuota iš originalo 2017-07-03. Nuoroda tikrinta 2 October 2011.
- ↑ „Etymology of mammal names in English“. IberiaNature. Suarchyvuota iš originalo 2018-10-21. Nuoroda tikrinta 2011-06-18.
- ↑ Stephens, S.E.; Cilento, Raphael (1976). Introduction to Cooktown and its Museum. National Trust of Queensland. ASIN B0000CPFEZ.
- ↑ „Bruce Moore, The Vocabulary of Australian English, Australian National Dictionary Centre, Australian National University“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2013-04-11. Nuoroda tikrinta 2013-04-08.
