Kendo
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kendo (kendō, 剣道, kalavijo kelias) - šiuolaikinis budo, išsirutuliojęs iš senovės samurajų kalavijo meno - kenjutsu. Šis kovos menas dar vadinamas japonišku fechtavimusi, nors su fechtavimu kendo turi mažai ką bendro. Kendo varžybose užskaitomos tik keturios atakos: Men (kirtis per galvą), Dō (kirtis per šonkaulius), Kote (kirtis per riešą), Tsuki (dūris į gerkę). Kendo apranga susideda iš keikogi - viršutinės kimono dalies ir hakama - kimono kelnių. Kovojama bambukiniais kardais (šinajais) ir šarvais (Bōgu). Medinis kardas bokken naudojamas darant kata. Kendo, skirtingai negu kituose kovos menuose, nėra diržų sistemos, todėl iš anksto neaišku, prieš kokio lygio priešininką kovojama. Standartinė kova trunka maksimaliai 2 minutes. Lietuvoje ši sporto šaka yra gan nauja ir nelabai žinoma. Šis kovos menas nereikalauja išskirtiniu fiziniu galimybių - viskas įgyjama su laiku, todėl kendo gali praktikuoti tiek vyrai, tiek moterys. Atsižvelgiant į senas samurajų taisykles, draudžiama pulti iš nugaros. Čia kur kas dažniau, nei kituose kovos menuose galima išgirsti kiai.
[taisyti] Nuorodos