Kelmės Jono Graičiūno gimnazija
55°37′48″š. pl. 22°56′12″r. ilg. / 55.629972°š. pl. 22.936786°r. ilg.
| Kelmės Jono Graičiūno gimnazija |
Kelmės Jono Graičiūno gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kelmėje, Raseinių g. 1, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190091584. Steigėjas Kelmės rajono savivaldybės taryba.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1920 m. Kelmės miestelio ir apylinkių inteligentai susiburė į Švietimo draugijos Kelmės skyrių. Jo steigėjai buvo Kelmės vaistininkas Br. Bucevičius, pastorius K. Kurnatauskas, medikas B. Gasiūnas, E. Gasiūnienė, kunigas P. Janušauskas, mokytojas Arlauskas. Draugijos tikslas – įkurti Kelmės progimnaziją. Ji įkurta 1921 m. rugpjūčio 19 d. buvusios dvarininko Gruževskio alaus daryklos pastate. Pirmuoju direktoriumi buvo paskirtas Kelmės evengelikų-reformatų pastorius Konstantinas Kurnatauskas. Progimnazijoje mokytojavo iškilus kalbininkas ir vertėjas Jurgis Talmantas, dailininkas Zigmas Petravičius, Pranciškus Juchnevičius, Ona Timinskaitė ir kt. Pirmąją savo laidą Kelmės progimnazija išleido 1923 m. Tuo metu joje mokėsi 120 mokinių, vėliau jų sumažėjo, 1936 m. buvo tik 90 mokinių. Mokykla turėjo 500 knygų bibliotekėlę. Progimnazijai lėšos buvo kaupiamos iš aukų ir mokinių mokesčio už mokslą.
Nuo 1924 m. pradėta diskutuoti dėl gimnazijos įkūrimo Kelmėje. 1932 m. progimnazijos direktoriumi paskirtas poetas Jonas Graičiūnas. Jau 1937 m. gimnazijoje buvo įkurta penktoji klasė. 1939 m. rugsėjo 1 d. LR švietimo ministerija įsteigė valstybinę Kelmės gimnaziją, nors joje buvo tik septynios klasės. Oficialiai gimnazija atidaryta tik 1940 m. birželio 9 d., o 1941 m. birželio 21 d. išleidžiama pirmoji abiturientų laida, 53 mokiniai.
Antrojo pasaulinio karo metais gimnazija neturėjo patalpų, buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą. Tačiau, nepaisant įvairių kliūčių, 1942–1944 m. gimnaziją baigė antroji, trečioji, ketvirtoji abiturientų laidos. Pirmaisiais pokario metais gimnazijai vadovavo K. Ambraziejus, M. Jovaiša ir garbus Kelmės mokytojas Jonas Vadeikis. Tuometinė valsčiaus valdžia leido gimnazijai įsikurti Kelmės dvaro rūmuose. Mokslo metai pradėti tik 1944 m. lapkričio pabaigoje. Vadovėlių stoka, didelis visuomeninio darbo krūvis nepalaužė mokytojų ir mokinių ryžto dirbti ir siekti žinių. Pokario metais išaugusi ir sustiprėjusi gimnazija valsčiuje tapo avangardine mokykla.
1950 m. gimnazija tapo vidurine mokykla. llgai ir sėkmingai mokykloje dirbo direktoriai A. Makarevičius, J. Alsbutas, M. Jovaiša, Z. Petrauskas ir kt., mokytojai B. ir J. Kavaliauskai, B. Garšvienė, G. Rutkūnienė, A. ir P. Matkevičiai, A. Siurginevičienė, E. ir J. Alsbutai, Br. Urbelis, A. Vidauskienė, A. Butkus, J. Stasiulaitis, K. Šarauskas, A. Čepienė, I. Sabaitienė, S. Ditmanas, G. Encienė ir daugelis kitų. Kelmiškiai dar ir šiandien mena mokytojas Petronėlę Laugalytę, Eleną Paulekaitytę, Liudą Rukienę, Br. Lazickienę.
1956–1962 m. statoma naujoji mokykla. Tuo metu jai vadovavo A. Makarevičius. Prasidėjus tautiniam atgimimui, mokykla aktyviai pertvarko ugdomajį procesą. Jo pamatu tampa dorovinis auklėjimas. Puoselėjama saviaukla, kūrybinė inciatyva, moksleiviai plačiau supažindinami su pasaulinės literatūros, kultūros ir mokslo laimėjimais. Mokykla akyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, pagal galimybes stiprina savo materialinę bazę. Švietimo skyriui pasiūlius, mokykla siekė atgauti gimnazijos statusą. 1993–1994 m. įkurta pirmoji gimnazijos klasė, o 1997 m. realinio ir humanitarinio profilio gimnazija atkurta ir pavadinta poeto Jono Graičiūno (1903–1994) vardu.
Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rimas Bielskis
Žymūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1953–1993 m. Kelmės 1-ąją vidurinę mokyklą aukso medaliu baigė 15 abiturientų, vienas iš jų – Icchokas Meras, dabar pasaulyje žinomas rašytojas. Mokyklą baigė architektas Zigmas Liandsbergis, medicinos profesoriai Pranas Šimulis, Regina Baužaitė, higienos mokslų daktaras E. Andrulis, profesoriai Kęstutis Jocius, Jonas Gediminas Jocius, pedagogas Donatas Jokūbonis, humanitarinių mokslų daktarė R. Venckutė, technikos mokslų daktaras V. Pikturna, poetas Vladas Šimkus, aktoriai Česlovas Judeikis, Česlovas Stonys, AB „Baltija“ laivų statyklos direktorius Viktoras Stulpinas, AB „Autoturas“ direktorius R. Paulauskas, Vilniaus troleibusų parko direktorius Jonas Bagdonavičius ir daugelis kitų.