Kelcai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kelcai
lenk. Kielce
   Herb miasta Kielce.svg   
Dworzec autobusowy Kielce 01 ssj 20060513.jpg
Kelcų autobusų stotis

Kelcai
50°52′20″N 20°38′00″E / 50.87222°N 20.633333°E / 50.87222; 20.633333 (Kelcai)Koordinatės: 50°52′20″N 20°38′00″E / 50.87222°N 20.633333°E / 50.87222; 20.633333 (Kelcai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Švento Kryžiaus vaivadija
Miesto prezidentas: Wojciech Lubawski
Gyventojų (2014[1]): 199 870
Plotas: 109,65 km²
Tankumas (2014[1]): 1 823 žm./km²
Altitudė: 260 - 408 m
Pašto kodas: 25-001 iki 25-900
Tinklalapis: Kielce
Commons-logo.svg Vikiteka: KelcaiVikiteka
Kirčiavimas: Kèlcai

Kelcai (lenk. Kielce) – miestas-apskritis pietinėje Lenkijos dalyje, nuo 1999 m. miestas yra Švento Kryžiaus vaivadijos sostinė, o 19191939 m. ir 19451998 m. Kelcų vaivadijos sostinė.

Miestas planas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas žemėlapyje [2]

Kelcai - miestas planas

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji gyventojai čia atsikėlė V a. pr. m. e. Maždaug iki VI a. ar VII a. Silnicos upės krantuose gyveno keltai. Juos iš šios teritorijos išstūmė slavai, kurie medžiodami gretimuose miškuose užimdavo vis didesnes teritorijas. Iki XI a. Švento Kryžiaus kalnuose nebuvo nuolat gyvenama, kol atvyko pastovesni medžiotojai prekiaujantys kailiais, mėsa, grūdais ir kitais reikalingais produktais.

XII a. pradžioje naujas atvykėlis vyskupas iš Krokuvos pastatė bažnyčią ir dvarą. 1229 m. Vincentas Kadlubekas pradėjo statyti parapijos mokyklą. 1295 m. Kelcams suteiktos miesto teisės. XIII a. per mongolų invaziją miestas buvo sugriautas, tačiau greitai vėl atstatytas.

Kelcų apylinkės turtingos rūdomis tokiomis kaip varis, geležis, švinas, o taip taip ir klintimis. Dėl to XV a. miestas tapo svarbiu metalurgijos centru. Tuo metu mieste buvo keletas stiklo gamyklų ir ginklų parduotuvių. 1527 m. vyskupas Piotras Tomickis nuliejo varpą bažnyčiai, o tarp 1637 ir 1642 m. šalia turgaus aikštės buvo pastatyti renesanso stiliaus rūmai. Per Švedų tvaną miestas buvo nusiaubtas ir sudegintas švedų. Išliko tik rūmai ir bažnyčia, tačiau miestas vadovaujant vyskupui Andriui Zaluskiui buvo atstatytas.

1761 m. mieste gyveno daugiau kaip 4 000 gyventojų. Per trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalinimą miestas atiteko Austrijai. Napoleono Bonaparto žygio per Europą metu atiteko Prancūzijai. Žlugus Napoleonui, Krokuva laikinai tapo nepriklausomu miestu – respublika (Krokuvos respublika), o Kelcai – vaivadijos centru. Miestas pradėjo greitai augti su naujomis šachtomis, karjerais ir gamyklomis.

1816 m. Kelcuose įkurtas pirmasis Lenkijoje technikos universitetas. 1831 m. ir 1863 m. Lenkijoje įvyko sukilimai prieš Rusų valdžią. Po antrojo buvo uždrausta lenkų kalba. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Kelcuose buvo suformuoti pirmieji, atskiri nuo Rusijos Lenkų legionai. Pasibaigus karui Lenkija po 123 metų pertraukos atgavo nepriklausomybę, o Kelcai tapo Kelcų vaivadijos centru.

1939 m. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija užimta Vokietijos. Kelcai tapo svarbiu pasipriešinimo centru. Čia veikė keletas aktyvių pasipriešinimo grupių, o Švento Kryžiaus kalnai tapo aktyvaus partizaninio judėjimo vieta. Antrojo pasaulinio karo metu žuvo nemažai Kelcų gyventojų, kurių dauguma buvo žydai. Šiuo metu Kelcai yra sparčiai besivystantis miestas ir svarbus regiono centras.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [1]