Keistoji materija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Keistoji materija - medžiaga, sudaryta tik iš keistųjų kvarkų, aukštyn kvarkų, žemyn kvarkų.

Kvarkų apibrėžimas[taisyti | redaguoti kodą]

Aplink esama medžiaga arba materija yra sudaryta iš elektronų (elektringųjų dalelių) ir atomo branduolio. Atomo branduolys sudarytas iš sunkiųjų hadronų: protonų ir neutronų. Protonas yra teigiamo krūvio, o neutronai - be krūvio. Neseniai buvo atrasti patys mažiausi objektai - kvarkai. Jie sudaro hadronus: neutronus ir protonus. Kvarkai tarpusavyje sąveikauja keisdamiesi gliuonais. Hadronus sudaro trys skirtingi kvarkai. Kol kas yra atrasti 6 kvarkai.

Keistosios materijos apibrėžimas[taisyti | redaguoti kodą]

Keistosios materijos apibrėžimas išpopuliarėjo statant Didįjį hadronų priešpriešinių srautų kolaiderį Ženevoje. Tokia materija netik egzotiška, bet ir turi unikalių savybių. Pirma materija gali būti pačios primityviausios formos (protonas ir elektronas), bet protonai ir neutronai bus sudaryta tik iš keistųjų kvarkų. Keistoji materija turi unikalią savybę - ji gali normalią materiją paversti į keistąją materiją (hadronų skaičius gali ir nesiskirti). Jei nors vienas keistasis atomas atsirastų, pvz.: kambaryje, viskas aplink taptų keistąja medžiaga. Šios medžiagos atsiradimas priskiriamas prie Pasaulio pabaigos scenarijų, nes jai atsiradus, viskas virstų karštu gumulu. Vienintelis šansas tokią materiją sunaikinti, yra sukūrus reikiamą kiekį keistosios antimaterijos, bet to padaryti per trumpą laiką praktiškai neįmanoma. Ši materija taip pat gali sukelti visos Saulės sistemos arba net galaktinę katastrofą, nes gali keliauti kosmine erdve.