Kazys Knizikevičius
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kazys Knizikevičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1915 m. birželio 28 d. Pumpėnai, Pasvalio raj. |
| Mirė | 2009 m. balandžio 10 d. (93 metai) Šiauliai |
| Sutuoktinis (-ė) | Birutė Knizikevičienė |
| Veikla | gydytojas rentgenologas, medicinos istorikas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas, miesto Garbės pilietis |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Kazys Knizikevičius (1915 m. birželio 28 d. Pumpėnai, Pasvalio raj. – 2009 m. balandžio 10 d. Šiauliai) – gydytojas rentgenologas, medicinos istorikas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas, miesto Garbės pilietis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Pumpėnų pradžios mokykloje ir Pasvalio gimnazijoje. 1943 m. baigė paskutiniąją Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto laidą, kurią baigė 72 gydytojai, bet Lietuvoje liko tik 37.
1944 m. paskirtas Joniškio ligoninės ir ambulatorijos vedėju, atkūrė Antrasis pasaulinis karo sugriautą Joniškio rajono sveikatos apsaugos sistemą. 1946 m. paskirtas dar ir rajono sveikatos apsaugos skyriaus vedėju. 1950 m. Lietuvoje atlikus administracinę teritorinę reformą paskirtas Šiaulių srities sveikatos apsaugos skyriaus vedėju. Kartu pradėjo dirbti ir Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoju rentgenologu. 1953 m. paskirtas Šiaulių respublikinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju ir visą energiją skyrė jos įrengimui, aprūpinimui pažangiausia technika ir technologijomis, o vėliau – sveikatos apsaugos sistemos sukūrimui Šiauliuose. Šias pareigas ėjo 23 metus, buvo gerbiamas kolektyvo ir mylimas pacientų. Vadovaujant K. Knizikevičiui Šiauliuose buvo baigta naujos respublikinės ligoninės statyba (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), iškilo nauji gydymo įstaigų pastatai, įsteigtos naujos specializuotos ligoninės ir dispanseriai, išsiplėtė poliklinikų ir ambulatorijų tinklas, išaugo nauja specialistų karta, pradėtas mokslinis tiriamasis darbas. Jo vadovaujami septyni gydytojai apgynė disertacijas ir gavo mokslinius vardus. Kartu K. Knizikevičius dirbo ir gydytoju rentgenologu, aktyviai dalyvavo Šiaulių krašto rentgenologų mokslinės draugijos darbe, ruošė leidinius ir organizavo mokslines konferencijas. Jo sukaupta patirtis ir profesionalumas leido išsaugoti gyvybę ir sveikatą daugeliui Šiaulių miesto ir krašto žmonių. Sulaukęs pensinio amžiaus nenutraukė darbinės veiklos, dar 23 metus dirbo rentgenologo darbą, ugdė jaunus specialistus. 40 metų rašė Šiaulių krašto sveikatos apsaugos istoriją.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
K. Knizikevičiui suteiktos aukščiausioji gydytojo rentgenologo ir 1-oji sveikatos apsaugos organizatoriaus kategorijos, apdovanotas medaliais, garbės raštais ir kitokiais pagarbos ženklais. Gimimo 90-mečio proga suteiktas Nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo garbės vardas, įteiktas garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“. 2006 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-308 suteiktas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas.
Žmona Birutė Knizikevičienė, dukterys – gydytoja Jūratė Gedgaudienė, vertėja Rūta Knizikevičiūtė–Desterk, aktorė Rita Knizikevičiūtė,
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kazimieras Knizikevičius. Šiaulių krašto medicinos istorija (XVI a.-XX a. vid.), Saulės delta, 2006 m.