Kazimieras Naruševičius
| Kazimieras Naruševičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1920 m. kovo 2 d. Dūdoniai, Panevėžio apskritis, Lietuva |
| Mirė | 2004 m. spalio 12 d. (84 metai) Panevėžys, Lietuva |
| Veikla | dailininkas, pedagogas |
Kazimieras Naruševičius (1920 m. kovo 2 d. Dūdoniuose, Panevėžio valsčiuje – 2004 m. spalio 12 d. Panevėžyje) – Lietuvos dailininkas tapytojas, pedagogas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
K. Naruševičius gimė Jurgio ir Adelės Naruševičių šeimoje. 1932 m. baigė Rėklių (Panevėžio r.) pradinę mokyklą. 1932–1940 m. mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, dainavo Mykolo Karkos vadovaujamame chore, buvo moksleivių literatų būrelio „Meno kuopa“ narys. Paskatintas mokytojo, dailininko Povilo Puzino, daug piešė.[1]
1940–1945 m. su pertraukomis studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Papildomai Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau – meno istoriją. Studijų metais aktyviai dalyvavo studentų veikloje, lankė literatūros vakarus, bendravo su literatais Kaziu Inčiūra, Eugenijumi Matuzevičiumi, Pauliumi Dreviniu ir kt. 1945 m. liepos 26 d. areštuotas už antitarybinę veiklą. Kalėjo KGB kalėjimuose iki 1946 m. sausio 6 d., todėl studijų nebaigė.[2] Vilniaus valstybinį dailės institutą baigė 1970 m.[3]
1949 m. dirbo Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje, 1950–1968 m. – Panevėžio miesto 2-ojoje, 4-ojoje, 5-ojoje vidurinėse mokyklose. 1966–1979 m. vadovavo Panevėžio autokompresorių gamyklos „Aurida“ klubo liaudies dailės studijai „Spektras“.[4] 1967 m. jo iniciatyva Panevėžyje įkurta Vaikų dailės mokykla, o po metų – Vakarinė dailės mokykla.[5] 1967–1990 m. dėstė Panevėžio vaikų dailės mokykloje. 1992 m. įsteigė Panevėžio Marijonų katalikiškąją dailės mokyklą ir jai vadovavo.
Nuo 1964 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1968 m. įkūrė Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekciją, vėliau peraugusią į Panevėžio skyrių, kurio veiklai vadovavo iki 1983 m. 1966–1989 m. Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus tarybos narys.[3]
Su žmona Ona užaugino sūnų Šarūną.
Mirė Panevėžyje, palaidotas Šilaičių (Panevėžio r.) kapinėse.
Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
K. Naruševičius laikomas žymiausiu profesionaliosios dailės atstovu ir dailės pedagogu sovietmečio Panevėžyje. Nutapė šimtus paveikslų. Pagrindinis jo kūrybos žanras – peizažas. Tapė Lietuvos miestelių vaizdus, kuriems būdingi realizmo, impresionizmo bruožai: „Klaipėda. Rytas uoste“ (1971), „Miesto parkas“ (1973) „Kretingos motyvas“ (1983), „Berčiūnai“ (1984), „Panevėžio motyvas“ (1987), miestelių bažnyčias: „Kretingos motyvas“ (1984), „Palūšė“ (1986), „Kalnalio varpinė“, „Darbėnai. Senoji lietuvių architektūra“ (abu 1988) ir kt. Nuliejo akvarelių: „Uoste“ (1969), „Kabeliai“, „Druskininkų apylinkės. Kabeliai“, „Pakeliui į Druskininkus“, „Zarasų kraštas“ (visos 1975) ir kt.
Nuo 1962 m. K. Naruševičius aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje, Vengrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Buvo visų Lietuvos dailės mokytojų kūrybos parodų dalyvis. Surengė personalinių parodų Vilniuje (1963, 1967, 1980), Panevėžyje (1964, 1985, 1995, 2000, 2003, pomirtinė 2005), Šiauliuose (1990).
Parašė per 100 straipsnių, propaguojančių Lietuvos ir pasaulio dailę ir dailininkus, parodų recenzijų.
Dailininko kūrinių buvo įsigijusi LSSR kultūros ministerija, jų turi Panevėžio kraštotyros, Lietuvos dailės muziejai, Lietuvos dailės fondas, privatūs asmenys.[3]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1985 m. LSSR kultūros žymūnas.[6]
- 1996 m. Labiausiai nusipelnęs panevėžietis meno srityje.
- 1999 m. Panevėžio miesto garbės pilietis.[3]
Atmintis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1989 m. skulptorius A. Vytėnas sukūrė dailininko biustą. Sukurtas dokumentinis filmas „Spalvotas Kazio Naruševičiaus pasaulis“ (aut. A. Petrauskas, L. Giedraitytė, R. Petrauskas, 2005). 2005 m. skulptorius A. Pajuodis sukūrė K. Naruševičiaus bronzinę antkapinę skulptūrą. 2008 m. jo vardu Panevėžyje pavadinta gatvė. Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius nuo 2005 m. organizuoja tarptautinius tapytojų plenerus, skirtus K. Naruševičiaus atminimui.[3]
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas, kurį sudaro K. Naruševičiaus autorinių parodų katalogai su dedikacijomis, dailininkės Sofijos Kanaverskytės atsiminimai apie K. Naruševičių, K. Naruševičiaus portretinės, visuomeninės veiklos, autorinių parodų atidarymų ir kitų renginių nuotraukos.[2]
Panevėžio kraštotyros muziejuje sukauptas įvairių eksponatų, susijusių su dailininko kūrybiniu palikimu ir jį menančiais ženklais, rinkinys.
2022 m. dailininkui suteiktas Vilniaus universiteto Atminties diplomas.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Čiplytė, Joana Viga. Vidinės pilnatvės link. Iš: Kazys Naruševičius: tapytojas, mokytojas. Vilnius: Homo liber, 1999, p. 12–15. ISBN 9986-9153-3-3.
- ↑ 2,0 2,1 Panevėžio miesto dailės patriarchui, dailininkui Kazimierui Naruševičiui – 100. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2023-03-07).
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Kazimieras Naruševičius. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2023-03-07).
- ↑ Panevėžio Autokompresorių gamyklos klubo saviveiklinės dailės studijos jubiliejinė paroda: [katalogas] / Sudarytoja S. Medytė. Panevėžys, 1982.
- ↑ Iš muziejų kolekcijų. Iš: Panevėžio apskrities menas = Art of Panevėžys county / [sudarytoja Jolanta Lebednykienė. Panevėžys: [Amalkeros leidyba]: Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2008, p. 20. ISBN 978-9955-659-29-7.
- ↑ Čiplytė, Joana Viga. Gyvenimo ir kūrybos datos. Iš: Kazys Naruševičius: tapytojas, mokytojas. Vilnius: Homo liber, 1999, p. 100. ISBN 9986-9153-3-3.