Kazimieras Kognovickis
| Kazimieras Kognovickis | |
|---|---|
| Gimė | 1746 m. vasario 10 d. Lančiūnava, ATR |
| Mirė | 1825 m. kovo 22 d. (79 metai) Haličas, Austrija-Vengrija |
| Veikla | Istorikas, pedagogas |
Kazimieras Kognovickis (1746 m. vasario 10 d. Lančiūnavoje, ATR – 1825 m. kovo 22 d. Haliče, Austrija-Vengrija) – istorikas, pedagogas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1746 m. vasario 10 d. Lančiūnavos dvare. 1764 m. tapo jėzuitų vienuoliu. 1767-1770 m. mokėsi filosofijos Vilniaus jėzuitų akademijoje. 1772-1773 m. studijavo teologiją Gardino jėzuitų kolegijoje. 1774 m. tapo kunigu. Nuo 1781 m. dirbo mokytoju Gardino mokykloje. Nuo 1789 m. rašė Sapiegų šeimos istoriją jų dvare Ružanuose. 1805-1809 m. dirbo vicerektoriumi Daugpilio akademijoje, vėliau Polocke ir nuo 1811 m. Haliče. 1814 m. tapo Mogiliavo akademijos rektoriaus padėjėju. 1820 m. carinei valdžiai ištrėmus jėzuitų vienuolius išvyko į Ferarą, vėliau apsigyveno Haliče, kur ir mirė 1825 m. kovo 22 dieną.
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Życia Sapiehów. T. 1 – 3. – Wilno, 1790 – 1793.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Пазднякоў, В. Кагнавіцкі Казімір // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі: У 6 т. Т. 3. Гімназіі – Кадэнцыя / БелЭн; Рэдкал.: Г.П.Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э.Э.Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1996. – 527 с.: іл. – С. 522. – ISBN 985-11-0041-2.