Kazimieras Kisielis
Kazimieras Kisielis (g. 1926 m. kovo 26 d. Išlaužuose, Pagirio valsčius, Ukmergės apskr.) – Lietuvos skulptorius.
Biografija[taisyti]
1952 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1952–1955 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate.
Kūryba[taisyti]
Sukūrė dekoratyvinių („Žvejas“ 1958 m., 1971 m. pastatytas Klaipėdoje, architektas P. Sadauskas, „Bangputys“, Klaipėda, 1977 m., „Džiaugsmas“ 1970 m., „Šv. Kristoforas“ 1996 m., archit. Arūnas Eduardas Paslaitis, abu Vilniuje, „Martynas Mažvydas“, Lietuvos nacionalinė biblioteka Vilniuje, 1977 m.), monumentalių („Šauklys“ 1998 m., Šilalė, archit. Juozas Spudulis, Donatas Daukša, Edmundas Petrauskas, „Laiminu. Žuvusiems už laisvę“, Panemunis, 2003 m., archit. Gintaras Kaulinskas) skulptūrų, skulptūrinių kompozicijų, portretų (Antanas Strazdas, 1965 m., Alfonsas Ambraziūnas, 1987 m.), antkapinių paminklų. Naudojamas nerūdijantis plienas, granitas, marmuras, medis, geležis, žalvaris, varis, terakota. Kūriniai stambių, apibendrintų formų, monumentalūs, jų turi Lietuvos dailės muziejus. Nuo 1955 m. dalyvauja parodose.[1]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Irena Dobrovolskaitė. Kazimieras Kisielis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 175 psl.