Kazimieras Jasėnas
| Kazimieras Jasėnas | |
|---|---|
| Gimė | 1867 m. rugsėjo 18 d. Velžiai, Kauno gub |
| Mirė | 1950 m. lapkričio 15 d. Liepoja |
| Tėvai | Simeonas Jasėnas ir Ieva Linkaitė |
| Veikla | Romos katalikų kunigas, prelatas, dailėtyrininkas. |
| Alma mater | Kauno kunigų seminarija |
Kazimieras Jasėnas (1867 m. rugsėjo 18 d. Velžiai, Kauno gub. – 1950 m. lapkričio 15 d. Liepoja) – Romos katalikų kunigas, prelatas, dailėtyrininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1867 m. rugsėjo 18 (30) d. Velžių kaime tuometiniame Kiburių valsčiuje (Saločių parapija), ūkininkų Simeono ir Ievos Linkaitės Jasėnų šeimoje. Vyriausias iš šešių vaikų, turėjo du brolius - Joną ir Simoną, bei tris seserys - Agotą, Oną ir Emiliją. 1880 m., neturėdamas ir trylikos tapo našlaičiu - mirė tėvas. Po metų motina ištekėjo už to paties kaimo ūkininko Vincento Pažemecko, su kuriuo užaugino dar du vaikus - Adomą ir Ievą. Lankė rusišką Kiemėnų pradžios mokyklą. 1877 - 1884 mokėsi Mintaujos gimnazijoje. 1885 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią 1889 m. baigė su pagyrimu ir ruošėsi tolimesnėms studijoms Peterburgo dvasinėj akademijoj. Bet seminarijos gydytojas neleido tęst studijų dėl silpnos sveikatos. 1890 įšventintas kunigu. 1890 -1892 m. vikaras Tryškiuose, 1892-1893 m. Mintaujoje, 1893-1896 Laminių (Lyvenhofo) klebonas, Tukumo mieste pastatydino koplyčią, vėliau tapusią bažnyčia. 1896-1902 m. Brunavos klebonas, ten pastato mūrinę bažnyčią.1902–1944 m. Mintaujos klebonas, čia 1906 m baigė statyti anksčiau pradėtą statyti raudono mūro kryžminio plano neoromaninę bažnyčią. 1930 m. monsinjoras, 1948 m. apaštališkasis protonotaras. Mokytojavo Mintaujos ir kitose Latvijos gimnazijose, dėstė Rygos universitete. Rūpinosi katalikiška, švietėjiška veikla, platino draudžiamą lietuvių spaudą. Dalyvavo veikloje Lietuvių ir latvių vienybės draugijos, 1902–1944 m. pirmininkas, Latvijos lietuvių sąjungos, 1937–1944 m. pirmininkas.
Parašė biografinę apybraižą apie dailininką Antonio da Correggio (1934 m.), pjesių, dramų, straipsnių žurnaluose „Židinys“, „Vairas“, „Naujoji Romuva“ bei užsienio spaudoje. Parengė Bažnytinio meno istoriją (neišliko).[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Patarėjas lietuviams katalikams svetur, 1915 m.
- Visuotinė meno istorija, 3 t. 1923-1938 m.
- Didžiosios Prancūzų Revoliucijos vaizdai, 1935 m.
- Estetikos reikšmė etiniame žmogaus gyvenime, 1935 m.
- Iš meno priešaušrio, 1939 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1929 m. 4 laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinas (Latvija)
- 1930 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Justas Jasėnas. Kazimieras Jasėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 577 psl.