Kazimieras Žitkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazimieras Žitkus
Kazimieras Žitkus (1934 m.)
Gimė 1893 m. gruodžio 30 d.
Vabalninkas
Mirė 1986 m. vasario 24 d. (92 metai)
Kaunas
Motina Aukštikalnytė-Žitkevičienė
Veikla kunigas, poetas, vertėjas
Alma mater 1919 m. Kauno kunigų seminarija

Kazimieras Žitkevičius-Žitkus (Vincas Stonis, 1893 m. gruodžio 30 d. Vabalninke, Kauno gubernija – 1986 m. vasario 24 d. Kaune) – Lietuvos kunigas, poetas, vertėjas, Kauno kunigų seminarijos rektorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Panevėžio keturklasėje mokykloje. 1919 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1919 m. gegužės 4 d. įšventintas kunigu.

Paskirtas Šančių bažnyčios vikaru. 19201921 m. dirbo „Ateities“ redakcijoje. Klausė paskaitų Lietuvos universitete. Susirgęs džiova 19251926 m. gydėsi Italijoje, Mereno sanatorijoje. Grįžęs gavo paskyrimą į Antalieptę, vėliau dėstė tikybą Kauno Kazimieriečių mergaičių gimnazijoje ir Simono Daukanto mokytojų seminarijoje. 19321940 m. moksleivių ir studentų ateitininkų kapelionas. Sveikatai vėl sušlubavus, 1937 m. pedagoginį darbą nutraukė. Kurį laiką Kaune buvo altarista, vėliau Benediktinių bažnyčios rektorius, Prisikėlimo bažnyčios klebonas. 19531959 m. Kauno kunigų seminarijos rektorius. Nuo 1958 m. Kauno kapitulos kanauninkas, nuo 1965 m. Vilijampolės parapijos altarista.

Parašė tikybos vadovėlių pradžios mokykloms: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Tikiu“, iš kurių mokėsi visa lietuvių karta visame pasaulyje.[1][2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji eilėraščiai parašyti 1908 metais. Nuo 1911 m. spausdino eilėraščius Vinco Stonio slapyvardžiu (pagal Šatrijos Raganos herojų) „Ateityje“, „Draugijoje“, „Pavasaryje“, „Naujojoje Romuvoje“. Pavasarininkų himno autorius. Jo poezijoje nemaža skambių, artimų tautosakai, dainų: eilėraštis „Gražių dainelių daug girdėjau“ virto liaudies daina.

Išvertė Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, Jurgio Baltrušaičio eilėraščių. Parašė atsiminimų apie Vaižgantą, Balį Sruogą, Vincą Mykolaitį-Putiną.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ašarėlės: eilėraščiai. – Kaunas, 1924. – 118 p.
  • Dainų pasiklausius. – Kaunas: Lietuvių katalikų blaivybės draugijos leidinys, 1925. – 30 p.
  • Tėve mūsų: tikybos vadovėlis: antrajam pradžios mokyklos skyriui. – Kaunas: Žinija, 1936. – 94 p.: iliustr.
  • Sveika Marija: tikybos vadovėlis trečiajam pradžios mokyklos skyriui. – Kaunas: Žinija, 1937. – 141 p.: iliustr.
  • Tikiu: tikybos vadovėlis IV pradžios mokyklos skyriui. – Kaunas: Žinija, 1938. – 173 p.: iliustr.
  • Mažasis katekizmas. – Kaunas: Žinija, 1938. – 94 p.: iliustr.
  • Lyrika: rinktinė / Vincas Stonis. – Vilnius: Vaga, 1970. – 163 p.
  • Tau, Marija, rožinis: poetinis paslapčių apmąstymas. – Toronto: Kanados lietuvių katalikų centro liturginė komisija, 1973. – 175 p.
  • Kryžiaus kelias: eilėraščiai. – Toronto: Kanados lietuvių katalikų centro liturginė komisija, 1977. – 32 p.: iliustr.
  • Tėve mūsų: tikybos vadovėlis. – Vilnius: Žinija, 1990. – 104 p. – ISBN 5-89942-325-0

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]