Kazanės universitetas

Kazanės universitetas rus. Казанский государственный университет
lot. Universitas Casanensis
Įkurtas	1804 m. lapkričio 17 d.
Tipas	Valstybinis
Darbuotojų	3344 (2017 m.)
Studentų	44 992 (2017 m.)
Vieta	Kazanė, Tatarstanas
Svetainė	http://www.ksu.ru

Kazanės universitetas (rus. Казанский государственный университет) – vienas seniausių ir didžiausių Rusijos universitetų Kazanėje, Tatarstane. 16 000 studentų, 1137 dėstytojai, iš jų 208 profesoriai ir mokslo daktarai, 585 docentai.

Istorija

Kazanės imperatoriškasis universitetas 1832 m.

Įkurtas 1804 m. lapkričio 17 d. imperatoriaus Aleksandro I įsaku kaip Kazanės imperatoriškasis universitetas. Pirmieji studentai buvo Kazanės gimnazijos abiturientai. Iki Tomsko universiteto atidarymo Kazanės universitetas buvo ryčiausias Rusijoje. 1833 m. buvo atidaryta pirmoji Europoje mongolų kalbos katedra. 1844 m. universiteto profesorius Karlas Klausas atrado rutenį. 1863 m. imperatoriaus Aleksandro II statutu buvo įsteigti Istorijos–filologijos, Fizikos–matematikos, Teisės ir Medicinos fakultetai. 1925–1992 m. Kazanės valstybinis V. Uljanovo-Lenino universitetas, nuo 1992 m. dabartinis pavadinimas. Nuo 1821 m. leidžia mokslo darbus.

Struktūra

• Biologijos ir dirvožemio fakultetas
• Chemijos fakultetas
• Ekologijos fakultetas
• Ekonomikos fakultetas
• Filologijos fakultetas
• Fizikos fakultetas
• Geografijos ir geoekologijos fakultetas
• Geologijos fakultetas
• Informatikos ir kibernetikos fakultetas
• Istorijos fakultetas
• Kvalifikacijos kėlimo fakultetas
• Mechanikos ir matematikos fakultetas
• Psichologijos fakultetas
• Tarptautinių santykių ir politologijos fakultetas
• Teisės fakultetas
• Totorių filologijos ir istorijos fakultetas
• Žurnalistikos ir sociologijos fakultetas
• Kalbų institutas
• Orientalistikos institutas
• Atvirasis institutas
• Naberežnyje Čelnų filialas
• Zelenodolsko filialas
• M. Čebotariovo matematikos ir mechanikos institutas
• Biologijos mokslo tyrimų institutas
• A. Butlerovo chemijos institutas
• Informacinių technologijų ir kompiuterių
• Kultūros sociologijos centras
• Botanikos sodas
• V. Engelgardto astronomijos observatorija, įkurta 1837 m.
• Archeologijos, etnografijos, zoologijos, botanikos, geologijos muziejai
• Spaustuvė, leidykla
• Nikolajaus Lobačevskio mokslinė biblioteka, įkurta 1804 m., viena seniausių ir didžiausių Rusijos mokslinių bibliotekų, jos fondą sudaro apie 5 mln. tomų, iš jų 14 inkunabulų, 200 paleotipų, 1500 rankraščių, 3000 kitų retų knygų.

Žmonės

Universitete dirbo

Nikolajus Lobačevskis,

Universitete studijavo

Valteris Andersonas, Nikolajus Beketovas, Aleksandras Butlerovas, Vladimiras Uljanovas, Levas Tolstojus,

Lietuviai

XIX a. antroje pusėje universitete studijavo lietuvių, dėstė Jonas Dogelis, Andrius Ugianskis, Jonas Šimkus. Spaustuvėje lietuvių spaudmenimis išspausdinta A. Juškos „Lietuviškos dainos“ (3 t. 1880–1882 m.) ir lietuvių vestuvių aprašas „Svodbinė rėda veliuoniečių lietuvių“ (1880 m.). K. Jauniui 1904 m. suteiktas universiteto garbės daktaro vardas.

Universitete studijavo

Antanas Pranas Daniliauskas, Aleksandras Dogelis, Pranas Gražys, Vaclovas Griganavičius, Alfonsas Moravskis, Simonas Zalkindas.