Kazakijos ATSR

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazakijos autonominė tarybų socialistinė respublika
Казакская АССР
Blank.png
1925 – 1936 Flag of Kazakh SSR (1937-1940).svg
SovietCentralAsia1922.png
Valstybė: Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Respublika: RTFSR
Administracinis centras: Kyzylorda, Almata (1933-1936)
Apygardos: 13 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Gyventojų: 6 170 200 (1926)
Plotas: 2 853 000 km² (1933)

Kazakijos ATSR, Kazakijos autonominės tarybų socialistinė respublika, Kazakstanas - Rusijos TFSR administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs 1925-1936 m. 1936 m. gruodį, patvirtinus naują TSRS konstituciją, gavo sąjunginės respublikos statusą, nepriklausomybę nuo Rusijos TFSR ir buvo pavadinta Kazachijos TSR. Pavadinimas buvo pakeistas todėl, kad tuo metu Tarybų Sąjungoje imta pripažinti kazokus (rus. казаки), todėl pavadinimo rus. Казакская pasidarė nepriimtinas - ėmė reiškė du skirtingus etninius vienetus - kazokus ir kazachus (jų savasis pavadinimas - qazaq). Tad Kazakijos ATSR pervadinant к raidė buvo pakeista į х.

Kazakijos ATSR administracinis centras nuo 1933 m. - Almata.

Sienos[taisyti | redaguoti kodą]

1932 m. su Kazakijos ATSR ribojosi:

  • vakaruose - Žemutinės Volgos kraštas (rus. Нижневолжский край),
  • šiaurės vakaruose - Vidurio Volgos sritis,
  • šiaurėje - Uralo sritis,
  • šiaurės rytuose - Vakarų Sibiro kraštas,
  • pietuose - tarybinės Vidurinės Azijos respublikos,
  • pietryčiuose - Kinija.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

1933 m. sausio 1 d. Kazakijos ATSR plotas buvo 2853 tūkst. km².
Pagal 1926 m. gyventojų surašymą Kazakijos ATSR buvo 6 mln. 170,2 tūkst. gyventojų, iš jų miesto gyventojų - 519,2 tūkst.
Gyventojų skaičius 1931 m. sausio 1 d. buvo 7 mln. 260,5 tūkst. (iš jų miestų gyventojų - 911,2 tūkst.).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

1931 m. Kazakijos ATSR bendrajame produkte sudarė pramoninė produkcija sudarė 36,8% (1927-28 ūkiniais metais - 18,4%).

1931 m. turėjo:

  • 40 mln. hektarų arimui tinkamos žemės (iš kurių 1932 m. naudojo tik 5,6 mln. ha),
  • 10 mln. hektarų šienaujamos žemės,
  • 135 mln. hektarų įvairių ganyklų.

Pirmojo penkmečio metu Kazakstanas užaugindavo 10% TSRS grūdų (daugiausia - kviečių).

1928 m. kolūkiuose buvo 4% ūkių, 1932 m. 5120 kolūkių apėmė 66% ūkių ir 85,6% dirbamos žemės. Taip pat buvo organizuota apie 300 tarybinių ūkių, kurių dauguma - gyvulininkystės. 1933 m. pradžioje jau buvo sukurtos 75 MTS (mašinų ir traktorių stočių) ir 160 arklius naudojusių MŠS (mašininio šienavimo stočių) ir 5 MŠS, naudojusios traktorius).

1932 m. Kazakijos ATSR turėjo 5474 km geležinkelių (1927 m. jų buvo 3241 km).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kazakijos ATSR atsirado 1925 m. iš pervadintos Kirgizijos ATSR. Kartu sostinė iš Orenburgo buvo perkelta į miestą Ak-Mečetę, kuri buvo pervadinta į Kyzylordą. Orenburgo gubernija grįžo į tiesioginę priklausomybę Rusijos TFSR.

1927 m. sostinė buvo perkelta į Almatą.

1928 m. rugpjūtį buvo likviduotos visos Kazachijos ATSR gubernijos, o teritorija sudalinta į 13 apygardų ir rajonų.

1930 m. kovą Karakalpakijos autonominė sritis iš Kazakijos ATSR perkelta tiesioginei RTFSR priklausomybei.

1932 m. kovą respublikos teritorija sudalinta į 6 dideles sritis.

1934 m. gruodį nedidelė dalis teritorijos iš šiaurinės KATSR buvo perduota naujai sukurtai Orenburgo sričiai.

1936 m. gruodžio 5 d. buvo priimta nauja TSRS konstitucija, kurioje Kazakijos ATSR statusas buvo pakeltas iki sąjunginės respublikos. Naujoji respublika nustojo priklausyti Rusijos TFSR. Pakeistas pavadinimas, Kazakija tapo Kazachija.