Kava de Tirenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kava de Tirenis
it. Città di Cava de' Tirreni
Cava.jpg
Kava de Tirenio panorama nuo Kastelo kalno

Kava de Tirenis
40°42′00″N 14°42′00″E / 40.7°N 14.7°E / 40.7; 14.7 (Kava de Tirenis)Koordinatės: 40°42′00″N 14°42′00″E / 40.7°N 14.7°E / 40.7; 14.7 (Kava de Tirenis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Kampanija Kampanija
Provincija: Salerno provincija
Meras: Marco Galdi
Gyventojų (2010): 53 520
Plotas: 36,46 km²
Tankumas (2010): 1 468 žm./km²
Altitudė: 180 m
Pašto kodas: 84013
Tel. kodas: 089
Tinklalapis: www.comune.cava-de-tirreni.sa.it
Miesto globėjas(-ai): Šv. Adjutorė ir Šv. Marija Inkoronata del’Olmo

Kava de Tirenis (it. Cava de' Tirreni) yra Italijos miestas Kampanijoje, Salerno provincijoje. Jis yra 10 km į šiaurės vakarus nuo Salerno, labai derlingame slėnyje, apsuptas miškingų kalvų. Tai populiarus turistinis kurortas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad Kava de Tirenis yra Strabono minimas etruskų miestas Marcina. Romėnų laikais slėnis buvo gyvenamas: rasta tų laikų artefaktų.

XI a. vienuoliai atsiskyrėliai susirinko Monte Finestra kalno papėdėje, 2 km į pietvakarius nuo Kavos, kur dabar yra Korpo di Kava. Juos sutraukė lombardų didiko Alferijaus, kuris čia meldėsi ir meditavo, šventumas. Taip atsirado La Trinità dela Kava benediktinų abatija 1011 m. Ji tapo vienu aktyviausiu religiniu ir kultūriniu centru Pietų Italijoje.

Bažnyčia ir dauguma abatijos pastatų buvo modernizuoti 1796 m. Išliko gotikinės dengtos arkados, vargonai, sarkofagai. Archyvai dabar yra valstybės nuosavybė, juose yra Codex Legum Longobardorum1004 m. ir La Kava Biblija.

Dėl abatų prestižo ir apsaugos poreikio atsirado gyvenvietė ir ramiame slėnyje suklestėjo amatai.

Kelias į savivaldą buvo lėtas ir dažnai tarp pasauliečių ir dvasininkų buvo įtampa. 1394 m. popiežius Bonifacas IX paskelbė Kavą miestu, atskyrė nuo Salerno archivyskupystės ir padarė Kavos vyskupą, kuris buvo ir abatu, tiesiogiai pavaldų Švenčiausiajam Sostui. Miestiečiai kelis kartus nusiaubė abatiją 1335-1508 m., reikalaudami savivaldos. Tik popiežius Leonas X 1513 m. nusileido jų reikalavimams su „Sincere Devotionis“ bule.

Kava suklestėjo dėl prekybos ir pramonės, jos inžinieriai ir statybininkai dirbo visoje Pietų Italijoje. Palaipsniui miesto centras iš Kapo di Kavos persikėlė į Borgo Skačiaventi. Toje vietoje išliko XV a. stulpai ir tai vis dar laikoma miesto centru.

Didelė dalis gyventojų gyveno aplinkiniuose kaimuose. Jie vykdavo į centrą tik reikalais. Tik turtingieji ten turėjo savo vilas, o amatininkai gyveno ten virš savo krautuvių, kad apsaugotų prekes.

Neapolio karalius Ferdinandas I Neapolietis buvo užpultas Anžu karių prie Sarno 1460 m. Jį išgelbėjo Kavos kariai. Kapitonų Jošua ir Marino Longo vadovaujami jie nusileido nuo kalnų ir užpuolė angevinus. Šie nežinojo priešų skaičiaus, tad atsitraukė ir Ferdinandas grįžo į Neapolį per Nolą. Dėkingas karalius nusiuntė merui Onofrio Scannapieco tuščią lapą, kad šis galėtų paprašyti ko panorėjęs. Miestiečiai nusprendė nieko neprašyti ir karaliuis suteikė miestui Fedelissima (ištikimiausias) titulą. Kiekvienais metais pirmą liepos sekmadienį 1000 žmonių žygiuoja su to meto kostiumais pagal muziką.

Demografinė kaita[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]