Kauno rotušė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 54°53′48″š. pl. 23°53′08″r. ilg. / 54.8967°š. pl. 23.8856°r. ilg. / 54.8967; 23.8856

2006 m.
Interjeras (2018)

Kauno rotušėrotušė Kauno senamiestyje (Rotušės a. 15), netoli Nemuno ir Neries santakos. Pagrindinis fasadas atgręžtas į rytus. Bokšto aukštis 53 m. Rotušė yra viso miesto senamiesčio centrinė dominantė. Aplink ją susiformavo Kauno Rotušės aikštė su Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia, Zabielų namais, Siručio rūmais, arklių pašto stoties pastatų kompleksu, Kunigų seminarijos rektorato rūmais ir Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia. Rotušėje veikia Kauno miesto muziejaus padalinys.

Prie įėjimo į rotušę, duobėje po stiklu yra atidengta senovinė vaško lydymo krosnis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rotušės pastate įkurtas keramikos muziejus

1537 m. Kauną nusiaubė didelis gaisras, dėl kurio Ldk Žygimantas Senasis atleido miestiečius nuo valstybės mokesčių, o 1540 m. išleido plačią privilegiją, nustačiusią miestą visuomeninį gyvenimą ir suteikusią lengvatas. Privilegijoje nustatyta vaito ir magistrato narių kompetencija. 1542 m. birželio 29 d. Kauno magistrato vyresnybė pasirašė sutartį dėl rotušės (magistrato namo) statybos. Kertinis rotušės akmuo padėtas 1542 m. liepos 28 d.[1] Rotušė statyta pagal B. Choinauskio projektą. Manoma, kad ji baigta statyti apie 1556 m.

Manoma, kad 1562 m. ji buvo vienaaukštė, trinavė, be bokšto, netinkuotais fasadais, skliautuotais rūsiais. XVI a. antrojoje pusėje užstatytas antras aukštas, iš rytų pusės pristatytas aštuonių aukštų bokštas. Pirmojo aukšto patalpos pritaikytos prekybai ir kalėjimo sargybai, antrojo – magistratui, teismui, kanceliarijai, iždui, archyvui, bokšto rūsiai – kalėjimui, kiti rūsiai – prekėms laikyti.

17711780 m. pagal architekto Jono Matekerio projektą rotušė vėl rekonstruota: pastatas paaukštintas, išmūryti nauji karnizai, gotikinis bokštas iš išorės suskaidytas į penkis tarpsnius ir užstatytas šeštasis, perplanuotas vidus.

1824 m. buvusioje rotušėje įkurta stačiatikių cerkvė, vėliau – artilerijos šaudmenų sandėlis. 1838 m. rotušė pritaikyta caro laikinai rezidencijai. Tada pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų.

1850 m. bokšte įrengtas ugniagesių stebėjimo punktas, 18651869 m. rotušėje veikė teatras, 18691944 m. – Kauno miesto savivaldybė, po Antrojo pasaulinio karo – Centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas. 19511960 m. atiduota Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetui. 1932 m. Rotušės aikštės ansamblis pertvarkytas.

1967 m. gegužės mėn. pristatytas projektas Rotušės restauravimui ir pritaikymui Santuokų rūmams. 19681973 m. pastatas restauruotas pagal architekto Žibarto Simanavičiaus projektą.[2] Nuo 1974 m. pirmojo ir antrojo aukštų patalpos pritaikytos Santuokų rūmams, o pastato rūsiai – Keramikos muziejui. 2003 m. spalio 9 d. Kauno rotušė įtraukta į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.[3]

Paskutinį kartą Rotušė buvo restauruota 2005 m. Prieš 30 metų pastatas buvo nudažytas jugoslaviškais sintetiniais nekvėpuojančiais dažais, kurie gerokai pakenkė išorinių sienų būklei. Po šiais dažais sienų tinkas pradėjo drėkti, pelyti, trūkinėti. Restauracijos metu seni dažai nuo pastato fasado buvo šalinami mechaniškai. Fasado spalva parinkta balto dramblio kaulo atspalvio, kuris yra artimiausias originaliai Kauno rotušės spalvai. Taip pat pakeisti langai, durys, lietvamzdžiai, suremontuotas bokšto laikrodis, atnaujinta vėtrungė. Darbai užtruko 8 mėnesius, atidarymas įvyko 2005 m. gruodžio 21 d.[4]

Šiuo metu Rotušėje vyksta ne tik santuokos, bet ir priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai.

Kauno rotušėje saugoma miesto garbės svečių knyga, kurioje šiuo metu yra per 350 įrašų, tarp kurių – keturių karalių ir karalienių, trijų kunigaikščių, dvylikos prezidentų, popiežiaus Jono Pauliaus II, kardinolų, Europos miestų merų ir kitų žymių žmonių linkėjimai.[5]

1994 m. išleistas Kauno rotušei skirtas pašto ženklas (dail. Eugenijus Gūzas).

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kaunas. Turistui apie miestą. - Aut. J. Daunienė, A. Gulbinskienė, V. Kugevičius, A. Semaška. – Vilnius, „Mintis“, 1977. // psl. 14–15
  2. Kauno rotušės gaivintojams grėsė kalėjimo grotos // Laikinoji sostinė, 2007 m. spalio 21 d. [1] Archyvuota kopija 2011-08-18 iš Wayback Machine projekto.
  3. http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=1790 Archyvuota kopija 2011-08-18 iš Wayback Machine projekto.
  4. http://www.spec.lt/get.php?f.12556 Archyvuota kopija 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://www.lithuania.travel/lt/objektai/kauno-rotuse/478 Archyvuota kopija 2014-11-29 iš Wayback Machine projekto.
  • Antanas Pilypaitis. Kauno rotušė. – V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961.
  • Vytautas Levandauskas, Regina Levandauskienė, Žibartas Simanavičius. Kauno rotušės aikštė. – V.: Mintis, 1981.
  • Rimantas Šermukšnis. Kauno rotušė, 1542–2010. – K.: Kopa, 2010. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-772-19-4

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]