Kauno Švč. Sakramento bažnyčia

Kitos reikšmės – Dievo kūno bažnyčia.

54°53′48.58″ š. pl. 23°53′44.71″ r. ilg. / 54.8968278°š. pl. 23.8957528°r. ilg. / 54.8968278; 23.8957528

Kauno Švč. Sakramento bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kauno I
Savivaldybė	Kauno miestas
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	Vilniaus g. 31/1
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1690 m.
Stilius	barokas

Kauno Švč. Sakramento bažnyčia (buvusi dominikonų vienuolyno Dievo kūno bažnyčia) – viena iš barokinių bažnyčių, stovinti Kauno senamiestyje. Architektūros paminklas, prikausantis dominikonų vienuolyno ansambliui.^[1]

Bažnyčios patalpose įrengtoje koplyčioje vyksta šv. Mišios, naktinės Švč. Sakramento adoracijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1631 m. karališkasis sekretorius Dominykas Norkevičius į Kauną pasikvietė dominikonų ordiną, kuriems užrašė savo namus Didžiojoje (dab. Vilniaus) gatvėje. 1641 m. dominikonai formaliai įsikūrė Kaune.

Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti apie 1678 m., tada dar miesto pakraštyje, erdviame 5,5 ha sklype. Statyba truko keliolika metų. 1682 m. uždengtas čerpių stogas. 1682–1690 m. vyko užbaigimo ir interjero įrengimo darbai, vadovaujant architektui P. Putiniui, dirbusiam ir prie Pažaislio vienuolyno statybų. 1700 m. birželio 30 d. pašventintai bažnyčiai suteiktas Dievo Kūno vardas.

1776 m. pradėtas statyti vienuolynas. XVII a. pastatyta oficina ir ūkiniai trobesiai. XIX a. ansamblis jau užėmė kompaktišką stačiakampį kvartalą. Vienuolyno korpusas dalijo sklypą į du beveik stačiakampius kiemus, kurių viename, prie Vilniaus g., buvo pagrindinis įėjimas į vienuolyno namą. Toks situacijos planas ir ansamblio pastatų išsidėstymas erdviuose kiemuose yra vienintelis Lietuvoje.

Per 1812 m. Napoleono karus sudegė baldai, vargonai, altorių medinės dalys. 1818 m. interjeras atstatytas, įrengti nauji vargonai, mūrinė sakykla. 1845 m. rusų imperatoriaus Nikolajaus I įsakymu vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Vienuolynas atiduotas rusų gimnazijos mokytojų butams, o bažnyčia 1863–1866 m. rekonstruota į rusų gimnazijos mokinių stačiatikių Keturių Maskvos metropolitų cerkvę.

1919 m. dominikonų ansamblis grąžintas Kauno kurijai. 1920–1921 m. bažnyčia iš dalies rekonstruota: nugriautas medinis kupolas, interjere panaikintas ikonostasas, įrengti altoriai. Fasadai liko nepakeisti. Bažnyčia atšventinta suteikiant jai Švč. Sakramento titulą. 1922 m. tapo VDU studentų bažnyčia.

Vienuolyno namas po Antrojo pasaulinio karo buvo vyskupijos kurija ir butai. Šiame pastate 1919–1924 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis, 1920–1922 m. gyveno rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius.

1965 m. pagal architekto Vytauto Parčiausko projektą bažnyčia pritaikyta kino teatrui „Santaka“ (veikė iki 1990 m.).^[2]

Atkūrus Nepriklausomybę, bažnyčia atiteko arkivyskupijos kurijai. Laikinai čia buvo Caritas sandėliai, vėliau jėzuitai buvusio kino teatro kavinės patalpoje įsteigė koplyčią akademiniam jaunimui.

Nuo 2005 m. Švč. Sakramento (studentų) koplyčioje vyksta nuolatinė (visą parą trunkanti) Švč. Sakramento adoracija.

Arkivyskupo Liongino Virbalo 2016 m. vasario 1 d. dekretu įsteigtas rektoratas, pradėti bažnyčios atkūrimo projektai. 2016 m. lapkričio 25 d. arkivyskupas L. Virbalas pašventino Švč. Sakramento bažnyčios patalpose klebono kun. Jono Stankevičiaus rūpesčiu naujai įrengtą nuolatinės adoracijos koplyčią.

2019 m. gegužės 17 d. bažnyčios antrame aukšte, vietoje sovietmečiu čia veikusio kino teatro salės, atsivėrė Sakramento renginių erdvė: specialiai atidarymui parengta šiuolaikinio meno paroda, visoje bažnyčioje sušvito šviesos meno instaliacijos.^[3] Bažnyčioje buvo išgriauta sovietmečiu užmūryta durų į Vilniaus gatvę anga, atvertos laikinos stiklo durys, taip pat baigtos kloti grindys antrojo aukšto salėje.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios fasadą puošia apskrita Jėzaus mozaika (dail. Juozas Mikėnas ir Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius, 1933 m.). Bažnyčia buvo trinavė, kryžiaus formos. Bažnyčios fasado apačioje yra niša, kurioje anksčiau kabėta paveikslo ar būta statulos. Seniau šventovė turėjo tris bokštus, tačiau sovietmečiu jie buvo nugriauti. Bažnyčią ir vienuolyną juosia 2,5 m aukščio tvora. 1996 m. gruodžio 23 d. Dominikonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įrašytas į Kultūros paveldo objektų registrą.^[4]