Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°53′57″N 23°53′37″E / 54.89917°N 23.89361°E / 54.89917; 23.89361

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia
Kaunas benedictine church.jpg
Vyskupija Kauno
Dekanatas Kauno I
Savivaldybė Kauno miestas
Gyvenvietė Kaunas
Adresas Benediktinių g. 8
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta XV a.
Stilius gotika

Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia stovi Senamiestyje, Žaliakalnio pietvakarinės kalvos šlaite.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bažnyčia pastatyta XV amžiuje. Motiejus Valančius teigia, kad 1495 m. šiai bažnyčiai suteikti ketveri visuotiniai atlaidai. 1503 m. perduota Kauno parapinei bažnyčiai. Apie 1528 m. paskirtas kunigas. Jam Kaune dovanoti 2 valakai žemės. Po kelerių metų kunigas išsikėlė, o žemę pardavė.

1624 m. Kauno maršalkos Andriaus Skorulskio rūpesčiu bažnyčia paskirta vienuolėms benediktinėms. Iki 1627 m. suremontuota, pastatytas medinis vienuolynas. Jam paskirta žemės ir skypų Kaune, dovanotas Petrašiūnų palivarkas, o 1643 m. – Paštuva su Kvesų kaimu. Manoma, kad bažnyčia nukentėjo 1655 m. 1663 m. remontuota. XVIII a. bažnyčia ir vienuolynas aptverti masyvia mūro tvora. 1782 m. buvo 22 vienuolės.

1812 m. iš bažnyčios išvežti sidabriniai liturginiai reikmenys, rūbai, kiti daiktai, vienuolynas apardytas. Apie 18221829 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. 1831 m. vienuolės laikė parapinę mokyklėlę. 1834 m. išmūryta dengta galerija, jungusi vienuolyną su bažnyčia. 1842 m. caro valdžia nusavino vienuolyno žemes. Valdžia vienuolėms mokėjo algas. XIX a. pabaigoje trukdyta į vienuolyną įstoti naujoms narėms. Vietoj mirusių, jų pavardėmis slapta būdavo priimamos kitos vienuolės.

1903 m. iš 12 vienuolių vyriausioji turėjo 93, jauniausioji – 65 metus. Nuo 1905 m. priimti į vienuolyną nebedrausta. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, vienuolyno viršininkė neleisdavo lietuvaitėms kalbėtis gimtąja kalba, skaityti lietuvišką literatūrą. 1919 m. virš altoriaus kabojo Lenkijos herbas. 1924 m. 10 vienuolių lenkių perkeltos į Kolainius. Tarpukariu vienuolės laikė mokinių bendrabutį, prieglaudą, vaikų darželį, 1938 m. rengė siuvimo kursus, turėjo bažnytinių rūbų dirbtuvę.

1919 m. bažnyčia remontuota. 1924 m. pastatyta klebonija. 19381939 m. bažnyčia rekonstruota. Iš 7 altorių liko tik 3. Vienas altorius įrengtas pagal Liudo Truikio projektą. Jis dekoravo ir visą bažnyčios interjerą. Langų vitražus kūrė dail. Vytautas Pranas Bičiūnas.

1948 m. bažnyčia ir vienuolynas uždaryti. Bažnyčia paversta knygų sandėliu. 19611968 m. vienuolynas iš dalies restauruotas ir rekonstruotas, pritaikytas bendrabučiui. 1973 m. išgabenti varpai. 1989 m. iš bažnyčios išvežtos knygos. 1990 m. bažnyčia suremontuota ir grąžinta tikintiesiems.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Bažnyčia gotikinė, sudėtingo plano, vienabokštė, vienanavė. Šventoriaus tvora mūrinė.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]