Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia

54°53′23.34″ š. pl. 23°55′12.92″ r. ilg. / 54.8898167°š. pl. 23.9202556°r. ilg. / 54.8898167; 23.9202556

Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kauno I
Savivaldybė	Kauno miestas
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	Gedimino g. 1
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1685 m.
Stilius	barokas

Kitos reikšmės – Šv. Kryžiaus bažnyčia.

Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia (arba Kauno karmelitų bažnyčia) – bažnyčia Lietuvoje, Kaune, Nemuno dešiniajame krante, buvusiame Karmelitų rajone. Nukreipta rytų-vakarų kryptimi. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir renesanso bruožų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Kauno karmelitų kapinėmis vadintos Kauno senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės savininkė Darata Navobė 1510 m. skyrė lėšų, už kurias buvo pastatyta medinė koplyčia, dovanojo žemės sklypą, keletą trobesių ir mūrinį namą Kaune. Koplyčią ji perleido dvasinei vyresnybei (priklausė Kauno katedrai), parūpino liturginių reikmenų. XVII a. įsteigta parapija. Kunigo Kazimiero Jodkevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią 1685 m. liepos 23 d. pašventino klebonas Kazimieras Žodkevičius. Ją 1700 m. birželio 27 d. konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostauskas. Manoma, kad ją projektavo Pažaislio vienuolyno architektas P. Putinis. Švedijos ir Rusijos kariuomenės 1710–1711 m. nuniokojo bažnyčią, sunaikino daug jos turto.

Basieji karmelitai Kaune 1706 m. vasarą pirko sklypą su mūriniu namu. Jiems 1716 m. dovanotas Kačiūniškių palivarkas su Biliūnų ir Būdos kaimais. Po 1717 m. pastatyta mūrinė šv. Elijo bažnyčia ir medinis vienuolynas. Nuo 1772 m. karmelitai administravo 2 bažnyčias – dabartinę ir šv. Elijo.

1794 m. Šv. Elijo bažnyčia paversta kariuomenės cerkve. Vėliau ji nenaudojama sugriuvo. Mūrinis 2 aukštų vienuolynas pastatytas po 1782 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia 1812 m. apiplėšta ir nuniokota, pagrobti sidabriniai liturginiai reikmenys.

1826 m. vienuolyne įrengta karo ligoninė. 1837 m. Rusijos valdžia vienuolius iškeldino. 1845 m. uždarius vienuolyną, bažnyčia atiteko karo ligoninei. Bažnyčioje 1852 m. įrengtas pėstininkų pulko sandėlis. 1855 m. parengtas projektas perstatyti į ligoninės cerkvę, bet jam įgyvendinti lėšų neskirta.

1880 m. bažnyčią pavertus kariniu sandėliu sugriauti 3 altoriai, sunaikinti 6 barokiniai altoriai, sakykla, iškirstos naujos durys. Tačiau vyskupo Aleksandro Beresnevičiaus rūpesčiu bažnyčia 1881 m. grąžinta katalikams. 1885–1890 m. ji suremontuota: įrengti 5 nauji altoriai, paaukštinti bokštai, apmūrytas šventorius, pakabinti 3 varpai.

1921 m. „Pavasario“ sąjungos karmelitų kuopa įsteigė pavasarininkų progimnaziją (1922 m. perduota Centro valdybai).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus (turi ir renesanso bruožų), kryžminio plano, dvibokštė, vienanavė. Navos ir transepto sandūroje yra žemas kupolas. Tarp bokštų ir transepto sparnų yra po vieną uždarą ir žemą koplyčią (pristatytos 1773 m.), abipus aukštos presbiterijos – po vieną zakristiją.

Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis įrašytas į Kultūros paveldo objektų registrą.^[1]

Bažnyčioje išlikusios freskos (viso 17), tikriausiai dar iš XVII a. pabaigos, nutapytos dar prieš karmelitų laikotarpį. Jos vaizduoja Kristaus kančią.