Katancaras

Koordinatės: 38°54′0″ š. pl. 16°36′0″ r. ilg. / 38.90000°š. pl. 16.60000°r. ilg. / 38.90000; 16.60000 (Katancaras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Katanzaras)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Katancaras
it. Catanzaro
Miesto panorama
Katancaras
Katancaras
38°54′0″ š. pl. 16°36′0″ r. ilg. / 38.90000°š. pl. 16.60000°r. ilg. / 38.90000; 16.60000 (Katancaras)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Kalabrija Kalabrija
Provincija Katancaro provincija
Meras Rosario Olivo
Gyventojų (2009) 93 315
Plotas 102,30 km²
Tankumas (2009) 912 žm./km²
Vikiteka Katancaras
Kirčiavimas Katancãras

Katancaras (it. Catanzaro; gr. Katantheros, Katastarioi Lokroi) – miestas Italijoje, Kalabrijoje, Katancaro provincijos ir Kalabrijos sostinė.

Miestas iškilęs ant kalno, o status Fiumarelos slėnis dalina miestą į dvi dalis, kurias jungia didelis plieninis tiltas (Viadotto Morandi), vienas aukščiausių Europoje, suprojektuotas architekto Riccardo Morandi 1960 m. Paplūdymio pusėje esantis Catanzaro Lido (5 km į pietus) turi uostą žvejybiniams laivams ir jachtoms. Miesto teritorijoje gyvena daugiau nei 150 tūkst. gyventojų. Katancaras vadinamas trijų „V“ miestu dėl šventojo globėjo (Vitalianas), aksomo (it. velluto) ir vėjų (it. venti), pučiančių nuo Silos kalnų ir jūros.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nesutariama dėl pavadinimo kilmės. Manoma, kad jis kilo iš Bizatijos generolų Kataro ir Zaro vardų, o kiti teigia, kad Zaras buvo upės pavadinimas (Zarapotamo), o katà Zaro reiškia „už upės“. Pasak Luigi Settembrini, pavadinimas kilo nuo graikiško junginio kata'- antheros („ant gėlėtų kalvų“).

Miestas buvo pastatytas ant trijų kalvų (Šv. Trifono arba Šv. Roko, Episkopato ir Šv. Jono) Bizantijos laikais.

XV a. valdant Aragonui Katancaras buvo pasaulinė šilko sostinė, gaminusi šilko nėrinius karalių rūmams ir Vatikanui. Pirkliai iš visos Europos vykdavo į Kalabrijos Redžo uostą nusipirkti šilko prieš Sekmines.

1528 m. sukilus Kalabrijos bajorams ispanų vietininkas su 11 tūkst. ištikimų karių mieste atlaikė ilgą apgultį ir už tai imperatorius Karolis V Katandzarui suteikė magnifica at fidelissima titulą ir teisę kalti monetas.

1783 ir 1832 m. didžiuliai žemės drebėjimai sugriovė senovinius pastatus ir pražudė daug žmonių. Normanų pastatyta pilis išliko iki šių laikų.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]