Kasikjarės kanalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kasikjarės kanalo schema, kurią 1800 m. nubraižė A. von Humboldtas

Kasikjarės (isp. Casiquiare) kanalas – kairioji Orinoko upės atšaka, didžiausia ir žinomiausia planetos upės bifurkacija. Atsiskyrusi Orinoko aukštupyje, 20 km. žemiau La Esmeralda gyvenvietės, Kasikjarė nebegrįžta į pagrindinę vagą, bet teka p.v. kryptimi ir įteka į kairįjį Amazonės intaką Rio Negrą. Priklausomai nuo vandens lygio Kasikjarė gali tekėti ir priešinga kryptimi, t. y. įtekėti į Orinoką. Kadangi Kasikjarė teka per mažai tyrinėtas vietoves, įvairių šaltinių duomenys apie kanalo ilgį įvairuoja nuo 220 iki 355 km.

Kasikjarės pavadinimas kilęs iš jekvanų genties žodžio „Kašišivari“.

Kasikjarės kanalą 1800 m. ištyrė vokiečių mokslininkas Aleksandras von Humboldtas, bet jo egzistavimą dar 1744 m. paminėjo ispanų jėzuitų misionierius tėvas Romanas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]