Karlis Goperis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karlis Goperis

Karlis Goperis (latv. Kārlis Goppers, 1876 m. balandžio 2 d. Planų pagastas – 1941 m. kovo 25 d. Ulbroka miškas) – Latvijos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1896 m. baigė Vilniaus karo mokyklą, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje Varšuvoje, 1905 m. 183-ojo pulko štabskapitonas Lenkijoje, vėliau Kostromoje. 1912 m. kapitonas, vadovavo kuopai. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, bataliono vadu Galicijos fronte kovojo su Austrija-Vengrija. 1916 m. gegužės 20 d. paskirtas rezervinio latvių šaulių bataliono vadu. Ties Baranovičiais sužeistas, gydėsi Maskvos ligoninėje. Pasveikęs paskirtas 7-ojo Bauskės šaulių pulko vadu. 1917 m. latvių šaulių 1-osios brigados vadas, 1924 m. Vidžemės divizijos vadas, Rygos įgulos vadas. 1934 m. išėjo į atsargą. [1]

1921 m. Latvijos skautų ir seklių organizacijos (Latvijas Skautu un Gaidu Centrālā Organizācija) steigėjas ir vadovas.

1940 m. TSRS okupavus Latviją slapstėsi, tačiau buvo susektas ir nušautas miške netoli Rygos. 1944 m. perlaidotas Rygos Brolių kapuose.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ēriks Jēkabsons. «100 Latvijas personības» — Konservatīvais ģenerālis