Carl Cappeller
Karlas Kapeleris (vok. Carl Cappeller, 1840 m. kovo 22 d. Alekskiemis, Stalupėnų apskritis, nuo 1946 m. rus. Rečki, Kaliningrado sritis – 1925 m. liepos 10 d. Jena) – Vokietijos sanskritologas, etnografas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1859-1868 m. studijavo Berlyno, Leipcigo, Paryžiaus, Londono universitetuose. Nuo 1875 m. Jenos universiteto profesorius.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausias veikalas – „Sanskrito žodynas“. Nuo jaunystės domėjosi lietuvių kalba, rinko etnografinę medžiagą. 1904 m. išleido pasakojimą apie XIX a. pirmosios pusės Stalupėnų apskrities lietuvių gyvenimą ir papročius – „Kaip senieji lietuvininkai gyveno“ su lietuvių – vokiečių kalbų žodynėliu (tekstas kirčiuotas) ir paaiškinimais, kelių lietuviškų dainų natomis; ištraukos išspausdintos 1905 m. vokiečių ir 1906 m. švedų kalbomis. Pasakojimas išverstas į vokiečių k. ir išleistas pavadinimu „Senovės Prūsijos lietuvių gyvenimas ir buitis“.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sanskrito žodynas (Sanskrit-Wörterbuch), 1887 m. 2 leid. 1966 m.
- Lietuviškos pasakos ir atsitikimai (Litauische Märchen und Geschichten), Berlynas, 1924 m.
- Senovės Prūsijos lietuvių gyvenimas ir buitis (Leben und Gebräuche der alten preussischen Litauer), Pr. Holland., Oberländer, 1925.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vacys Milius. Karlas Kapeleris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 708 psl.