Karl Jäger

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karlas Jėgeris parašė išlikusią ataskaitą, kaip vykdė žydų išžudymą.

Karlas Jėgeris (vok. Karl Jäger; 1888 m. rugsėjo 20 d., Šafhauzene, Šveicarijoje – 1959 m. birželio 22 d., Hoenasperge, Vakarų Vokietijoje) – SS štandartenfiureris, 3/A operatyvinio būrio vadas, vienas iš Holokausto kaltininkų.

Turinys

Biografija [taisyti]

Pirmojo pasaulinio karo metu jam buvo įteiktas pirmos klasės geležinis kryžius. 1923 m. jis įstojo į Nacių partiją (Eil. nr. 359269), o 1932 m. į SS (Eil. nr. 62823). Buvo paskirtas tarnybon Liudvigsburge, 1935 m. perkeltas į Ravensburgą, 1938 m. į Miunsterį, kur tapo vietinio žvalgybos organizacijos Sicherheitsdienst (SD) posto viršininku. Invazijos į Nyderlandus metu, 1940 m. gegužės 10 m. paskirtas 3/A operatyvinio būrio vadu.

Nacių okupuotoje Lietuvoje [taisyti]

Nuo 1941 m. liepos mėn. iki 1943 m. rugsėjo mėn. iš Kauno vadovavo Sicherheitsdienst 3/A operatyvinio būrio vykdytoms žudynėms. Jis tuo metu vadovavo Lietuvos žydų išžudymui, kurį vykdė ypač jam pavaldus Hamano skrajojantis būrys talkininkaujant Lietuvos saugumo policijai ir Tautinio darbo apsaugos batalionui. Išliko kai kurios jo išsąmios žudynių ataskaitos. 1943-ųjų pabaigoje tapo SD viršininku.

Kauno burmistras Kazys Palčiauskas savo prisiminimuose tvirtino, „Pats Jėgeris organizuodavo žydų šaudymus, pats Jėgeris siuntė savo vokiečius šaudyti ir prie jų, turbūt, priskirdavo lietuvius. Nebuvo taip, kad Jėgeris vienus lietuvius siųstų, arba savanoriškai kas iš lietuvių eitų. Tie, kurie buvo siunčiami, buvo Jėgerio įsakymu siunčiami. Nė viena lietuviška įstaiga neorganizavo šaudymo.“[1] Istorikas Arūnas Bubnys ištyrė, kad Lietuvos saugumo policijos vadas Vytautas Reivytis iš Kauno nurodydavo vietovių policijų vadams kaip žydus surinkti, laikyti ir palaužti, ir kartais lietuviai juos išžudydavo vokiečiams nedalyvaujant.[2]

Po karo [taisyti]

Pasibaigus karui, Jėgeriui pavyko pasprukti nuo Sąjungininkų prisidengus netikru vardu ir likti nepastebėtam iki 1959 m. kovo mėn., kai buvo rasta jo ataskaitų. Jis buvo suimtas ir pasodintas į Hoenaspergo kalėjimą, kur belaukdamas teismo proceso pasikorė.

Šaltiniai [taisyti]

  1. Palčiauskas, Kazimieras (1994). “Vokiečių okupacija”, Kazimieras Palčiauskas. 1941-1944 m. Kaune. Spaudai parengė Antanas Dundzila.. Vydūno fondas, 37.
  2. "Arūnas Bubnys. Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais.." Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 20 d..

Literatūra [taisyti]

  • Klee, Ernst, Dreßen, Willi ir Rieß, Volker (Hrsg.): Schöne Zeiten. Judenmord aus der Sicht der Täter und Gaffer. S. Fischer, Frankfurtas prie Maino, 1988 m. ISBN 978-3-10-039304-3
  • Krausnick, Helmut ir Wilhelm, Hans-Heinrich: Die Truppe des Weltanschauungskrieges. Die Einsatzgruppen der Sicherheitspolizei und des SD 1938–1942. Deutsche Verlags-Anstalt, Štutgartas, 1981 m. ISBN 3-421-01987-8
  • Seljak, Anton: Monolithisches Leitbild und soziale Heterogenität einer Elite. Untersuchungen zum Ordensgedanken der SS und zur sozialen Stratifikation des SS-Führerkorps. Universität Basel, 1992 m. (vgl. „Alexandria“: Online-Katalog (OPAC) des Bibliotheksverbunds der Schweizerischen Bundesverwaltung)
  • Stang, Knut: Kollaboration und Massenmord. Die litauische Hilfspolizei, das Rollkommando Hamann und die Ermordung der litauischen Juden. Peter Lang, Frankfurtas prie Maino, 1996 m. ISBN 3-631-30895-7

Nuorodos [taisyti]