Kardas akmenyje
| Kardas akmenyje | |
|---|---|
| Pavadinimas | The Sword in the Stone |
| Kilmės šalis | JAV |
| Režisierius | Wolfgang Reitherman |
| Prodiuseris (-iai) | Walt Disney |
| Scenaristas (-ai) | Bill Peet |
| Kompozitorius | George Bruns Richard M. Sherman Robert B. Sherman |
| Vaidina | Rickie Sorensen Karl Swenson Junius Matthews Sebastian Cabot Norman Alden Martha Wentworth |
| Metai | 1963 |
| Žanras | Komedija, nuotykių, fantastinis |
| Trukmė | 79 min. |
| Kalba | anglų |
| Platintojas | Buena Vista Distribution |
| Montažas | Donald Halliday |
| Premjera | 1963 m. gruodžio 25 d. |
| Biudžetas | 3 mln. JAV dol. |
| Pajamos | 22,2 mln. JAV dol. |
| IMDb įrašas | |
Kardas akmenyje (angl. The Sword in the Stone) – 1963 m. JAV muzikinis animacinis filmas, prodiusuotas Volto Disnėjaus. Sukurtas „Volto Disnėjaus animacijos studijoje“. Tai buvo paskutinis studijos išleistas filmas Volto Disnėjui dar būnant gyvam.
Filmas paremtas T. H. Vaito (T. H. White) to paties pavadinimo romanu, išleistu 1938 m. 1958 m. knyga buvo perleista kaip viena iš T. H. Vaito tetralogijos „The Once and Future King“ dalių.
Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Filmo veiksmas vyksta VI a. Anglijoje, tik ką mirus karaliui Uteriui Pendragonui, kuris nepaliko sosto įpėdinio. Greitai pasklinda žinia apie magišką akmenyje įsmeigtą kalaviją; pasak legendos, tas, kas jį ištrauks, taps Anglijos karaliumi. Tačiau niekam to padaryti nepavyksta ir Angliją apninka Tamsieji amžiai.
Po daugelio metų, burtininkas Merlinas nuspėja, kad berniukas, vardu Artūras (taip pat Vortas), užsuks į jo buveinę. Lydėdamas netikrą brolį Kėjų, Vortas netyčiom sukliudo jam sumedžioti elnią. Jis nulekia sugrąžinti strėlės ir įkrinta į Merlino urvą. Merlinas išsyk pasiskelbia busiąs jo mokytoju ir jiedu išvyksta į Vorto namus, pilį, prižiūrimą sero Ektoro. Tuo tarpu Ektoro draugas, seras Pelinoras atvyksta su žinia apie rengiamą turnyrą, kurio nugalėtojas taps karaliumi. Ektoras nusprendžia Kėjų paruošti šiam turnyrui ir paskiria Vortą jo ginklanešiu. Merlinas ima mokyti Vortą magijos paslapčių. Pirmiausia jis save ir Vortą paverčia žuvimis, taip supažindindamas Vortą su fizika. Vėliau panašiu mokymo būdu (paverčiant Vortą vovere) supažindina ir su gravitacijos dėsniais. Apie tai sužinojęs Ektoras apkaltina Merliną naudojant juodąja magiją bei paskiria Kėjui kitą ginklanešį.
Trečias mokymas apima skraidymo meną; Vortas paverčiamas žvirbliu. Jam beskraidant jį užpuola vanagas ir jis nuskrenda žemyn kaminu į raganos ponios Mim apartamentus. Merlinas spėja laiku pasirodyti prieš Mim nužudant Vortą. Jiedu susigrumia magijos kovoje; kitaip nei Merlino, jos magija remiasi gudrybėmis. Įveikęs Mim Merlinas įrodo, kad tikroji galia slypi žiniose ir išmintį.
Kėjus įšventinamas į riterius. Dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių Vortas paskiriamas jo ginklanešiu. Turnyro metu Vortas suvokia, jog paliko Kėjaus kalaviją vienoje iš užeigų ir išskuba jo parnešti. Pakeliui jis randa akmenyje įstrigusį kalaviją ir jį ištraukia. Jam parnešus šį kalaviją, visi išsyk suvokia, kad tai tas pats kalavijas iš pranašystės. Vortui tenka dar sykį įrodyti, kad tai jis ištraukė kalaviją. Šįkart prašvinta dangus ir visi ima šaukti: „Šlovė karaliui Artūrui!“.
Artūras karūnuojamas. Merlinas išpranašauja, kad Artūras vadovaus vadinamiesiems Apskritojo stalo riteriams, tapsentiems didžiomis legendomis.
Įgarsintojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rickie Sorenson, Richard Reitherman, ir Robert Reitherman – būsimas karalius Artūras/Vortas
- Karl Swenson – Merlinas, legendinis burtininkas
- Martha Wentworth – ragana Mim
- Junius Matthews – Arkimedas, Merlino pelėda, gebanti kalbėti
- Sebastian Cabot – seras Ektoras, karaliaus Uterio Pendragono pilies valdytojas ir Artūro globėjas
- Norman Alden – seras Kėjus
- Alan Napier – seras Pelinoras, sero Ektoro draugas, pranešęs apie vyksiantį turnyrą
- Thurl Ravenscroft – Blekas Bartas, juodasis riteris
- James MacDonald – vilkas
- Ginny Tyler – voveraitė
Atsiliepimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Filmas buvo komerciškai sėkmingas; 1963 m. Šiaurės Amerikoje surinkęs 4,75 mln. JAV dolerių[1], buvo šeštas pelningiausias tų metų filmas. Tinklalapis „Rotten Tomatoes“ praneša, kad 67 % kritikų filmui parašė teigiamas apžvalgas (remiantis 27 apžvalgomis), ir filmą įvertino vidutiniškai 5,95 iš 10 balų.[2]
Savo knygoje „The Best of Disney“, Neil Sinyard teigė, kad nepaisant to, jog filmas netapo plačiai žinomu, jo animacija išties puikiai susisteminta bei tai, kad šis filmas yra bene filosofiškiausias iš visų „Disney“ filmų. Sinyard daro prielaidą, kad skirtumai tarp Merlino ir Mim veikėjų atspindi dažnai nesutapdavusias paties Volto Disnėjaus ir jį kritikuojančių kritikų nuomones.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Big Rental Pictures of 1964“, Variety, 1965 m. sausio 6 d. p 39.
- ↑ „The Sword in the Stone (1963)“. Rotten Tomatoes. Nuoroda tikrinta 2009 m. liepos 1 d..
- ↑ Sinyard, Neil (1988). The Best of Disney. Portland House. pp. 102–105. ISBN 0-517-65346-X.