Karantanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Karantanai (lot. Quarantani, slovėn. Karantanci) buvo ankstyvųjų viduramžių Alpių slavai, gyvenę dabartinės Slovėnijos ir Austrijos teritorijoje. Jie buvo vieni iš šiuolaikinių slovėnų protėvių. Tuometiniuose viduramžių šaltiniuose jie dar buvo žinomi kaip sclabenoi, vindai ar vinedai.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Karantanų protėviai kilo iš slaviškos Prahos-Korčako kultūros (VI a.) ir migravo iš Moravijos į pietus, apgyvendindami Alpes. Jie viduramžių germanų šaltiniuose buvo įvardinami kaip sclabenoi, o jų gyvenamas regionas – Provincia Sclaborum. Iki tol regione gyveno romanizuoti krikščionys, vadinamieji vlahai, kurie pamažu asimiliavosi su atėjūnais, perimdami jų kalbą ir sudarydami karantanų tautybę.

VI a. pabaigoje karantanai susivienijo su avarais kovoje su vakarine kaimyne Bavarų kunigaikštyste. 592 m. mūšyje laimėjo bavarų kunigaištis Tasilas I, tačiau 595 m. jungtinės slavų-avarų pajėgos sumušė bavarus, kas atvėrė jiems kelią į Italiją, – karantanai migravo į Friulio lygumas, kol jų nesustabdė Langobardų karalystės armija.

Po Avarų kaganato nusilpimo VII a. pradžioje, karantanai tapo nepriklausomi. Tuo metu žinomas vienintelis (ir pirmasis slavų istorijoje) kunigaikštis Valukas. Tuometiniuose šaltiniuose jis minimas kaip vinedų kunigaikštis (lot. Wallux dux Winedorum), o jo valdoma valstybė – Vinedų marka (lot. marca Vinedorum). Nėra žinoma, ar karantanai sudarė dalį Samo karalystės (623–658 m.), nors kai kurie šaltiniai taip tvirtina. Po šios karalystės suirimo žinios apie karantanus nutrūksta.

Manoma, kad Valuko kunigaikštystė buvo tiesioginė VIII a. vid. minimos Karantanijos pirmtakė. Ši valstybė buvo nepriklausoma iki 745, o vėliau pripažino vasalitetą Bavarų kunigaikštystei ir Frankų imperijai. Karantanai buvo pirmieji slavai priėmę krikščionybę iš vakarų.

IX a. pradžioje jie apgyvendino ir Panoniją, taigi pavadinimas "karantanai paplito ir ten (lotyniškai Carantanorum regio, 819 m.) Pavadinimas karantanai išliko iki XIII a.

Karantanai kalbėjo slavų kalba ir gyveno slaviškose („župas“) anktyvųjų viduramžių kunigaikštysčių dalyse, ir susijungusiose šeimose („zadrugas“). Mįslingi Kosezes (Kasazes, lotyniškai iš pradžių Kosentzez, vokiškai Edlinger (kilmingieji), lombardų Arimanni (specialios karių klasės nariai) buvo ilgų debatų objektas. Jie tikriausiai buvo privati Karantanijos kunigaikščių armija.