Karalienės liūnas
| Karalienės liūnas | |||
|---|---|---|---|
  Karalienės liūnas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Anykščių rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Anykščių seniūnija | ||
| Plotas | 0,253 ha | ||
| Registro Nr. | 0310300010004 (identifikavimo kodas) | ||
Karalienės liūnas – šaltinis,[1] esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m.[2] Įrengtas dviračių takas ir kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją pasiekti priešingame krante Puntuko akmenį ir Medžių lajų taką.[3]
Šaltinis užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6–7 m. Absoliutinis aukštis apie 62,5 m. Šaltinis ypatingas tuo, kad atsiveria Šventosios senvagėje. Debitas 1–2 l/s. Šaltinio vanduo gėlas, kalcio magnio natrio hidrokarbonatinis. Mineralizacija siekia 350–400 mg/l.
Geologinis aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karalienės liūnas yra Šventosios upės slėnio dešiniosios pusės viršsalpinėje terasoje prie pat stataus slėnio šlaito (papėdėje), kurio aukštis >20 m. Šios viršsalpinės terasos aukštis apie 65 m. Aukščių skirtumas tarp Karalienės liūno ir vietinės erozinės bazės siekia apie 3,5 m.
Uolienos, iš kurių į Karalienės liūną srūva požeminis vanduo, greičiausiai yra tarpmoreninės smėlingos uolienos Šventosios upės slėnio šlaito apačioje ir aliuvinis įvairiagrūdis smėlis. Vadinasi, į Karalienės liūną nuolatos suteka tarpmoreninių vandeningų horizontų ir gruntinis vanduo.
Šaltinis yra krentantis, išsklaidytas netaisyklingos formos pelkėje (vienas galas susiaurėjęs), jos matmenys: ilgis – apie 45 m, plotis – iki 30 m, gylis – 6-7 m, plotas – apie 0,14 ha. Tai išlikęs Šventosios upės senvagės fragmentas su vietomis klampiais krantais. Vandens perteklius iš Karalienės liūno nuteka mažu upokšniu per griovį į senvagę Šventosios slėnio žemesnėje terasoje.
Karalienės liūno debitas, išmatuotas 1989 m. liepos 13 d. paraboliniu slenksčiu nuotėkio upokšnyje (griovyje) už 10 m nuo Karalienės liūno krašto buvo 1,56 l/s, arba 134,78 m³ per parą.
Šaltinio vanduo yra melsvai žalsvas (pavasarį – bespalvis), skonis kaip pelkės vandens. Vasarą Karalienės liūno paviršius pasidengia plūduriuojančia augalija. Iš liūno nutekančio vandens (priedugninio jo sluoksnio) temperatūra siekia 9,5 °C (1990.08.14 duomenys).
Liūno dugnas tamsus, dumblėtas, iš jo nutekančio upokšnio vagoje yra rusvų apnašų.
Pagrindiniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltinio duomenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:[2]
- plotas – 0,253 ha
- debitas – 1,56 l/s
- bendra vandens mineralizacija – 619,0 mg/l
Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasakojama, kad šioje vietoje į liūno gelmes nugarmėjusi karalienė kartu su savo karieta, varoma obuolmušių žirgų. Kita legenda byloja, kad vaidilutė kūreno deivės Mildos aukurą ir nusiskandino, kadangi nenorėjo krikštytis.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Nuoroda į liūną Ažuožeriuose, kryžkelėje prie paskenduolės Veronikos stogastulpio -
Aikštelė pakeliui žemyn į slėnį, link liūno -
Poilsio aikštelė liūno pakrantėje -
Informacinis stendas lankytojams apie Karalienės liūną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Karalienės liūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ 2,0 2,1 Saugomų teritorijų valstybės kadastras stk.am.lt
- ↑ Nuo Medžių lajų tako veda naujas dviračių takas welovelithuania.com
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šaltinis „Karalienės liūnas“ Archyvuota kopija 2022-09-21 iš Wayback Machine projekto. anyksciurp.lrv.lt
| ||||||||||||||||||||