Karčioji kartenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cardamine amara
Karčioji kartenė (Cardamine amara)
Karčioji kartenė (Cardamine amara)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Bastutiniai
( Brassicaceae)
Gentis: Kartenė
( Cardamine)
Rūšis: Karčioji kartenė
( Cardamine amara)

Karčioji kartenė (Cardamine amara) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos, kartenių (Cardamine) genties augalas.

Daugiametis, 10-45 cm aukščio žolinis, plikas, rečiau plaukuotas augalas su palaipomis. Stiebas tvirtas briaunotas, pilnaviduris, stačias, kylantis arba net gulsčias. Lapai stiebiniai, neporomis plunksniški, su 2-5 poromis bekočių, lygiakraščių arba kiek dantytų lapelių. Viršūninis lapelis beveik apskritas, didesnis už kitus. Stiebo viršūnėje kekės pavidalo žiedynas, kuris naktį ir drėgnu oru nulinksta. Taurėlapiai žali, 4, 3-5 mm ilgio, išoriniai, pamatinėje dalyje įdubę. Vainiklapiai 4, 5-9 mm ilgio, balti, rečiau rausvi arba šviesiai violetiniai. Kuokeliai 6. Purka dviskiautė. Vaisiai – 2-4 cm ilgio, tiesios, linijiškos, 2-4 cm ilgio ankštaros; jose viena eile išsidėsčiusios šviesiai rudos, lygiu paviršiumi sėklos.

Žydi balandžio – liepos mėn. Auga pelkėtose, versmėtose vietose, šlapiuose miškuose, ypač juodalksnynuose arba krūmynuose, upelių, upių ar griovių pakrantėse, rūgščiuose dirvožemiuose.

Lapai tinka salotoms arba sumuštiniams paskaninti, ypač pavasarį, kai žalumynų maža. Šviežiose sultyse gana daug vitamino C. Senesni lapai vartojami kaip pipirai.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 74 psl.