Kaponierius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tvirtovės griovio kaponierius
Tarybinis kaponierinis 76 mm pabūklas
Kauno IX forto kaponierius

Kaponierius – akmeninis ar betoninis skliautuotas fortifikacinis pastatas sausame tvirtovės griovyje, iš kurio patrankomis ir/ar šaulių ugnimi apšaudomi į griovį prasiveržę priešai. Kaponieriais vadina ir panašius lauko įtvirtinimus, skirtus patrankomis apšaudyti atakuojančio priešo sparnus.

Kai kuriuose bastioniniuose įtvirtinimuose kaponieriai buvo tik priedanga, leidusi gynėjams saugiau pasiekti išorinius tvirtovės įtvirtinimus. Juose griovį gindavo ugnimi nuo pagrindinio parapeto.

Pradžioje kaponieriais vadino dengtus praėjimus, kuriais pereidavo nuo tvirtovės sienų prie išorėje esančių ravelinų. Kadangi į šonus nukreipta ugnis iš tokių perėjimų efektyviai galėdavo nušluoti į griovį tarp ravelino ir pagrindinės sienos prasiveržusius priešus, bandančius šturmuoti pagrindinę sieną ar įsitvirtinti griovyje, buvusiame praėjime atsirado ambrazūros šaulių ginklams ir patrankoms.

Ėmus statyti daugiakampius fortus, kaponieriais imta vadinti tvirtovę supančio griovio kampuose esančius pastatus, gynusius griovį flangine ugnimi.

Kaponierius paprastai būdavo žemas pastatas, išsikišęs nuo pagrindinės tvirovės pusės, neretai įkastas griovio dugne. Į tokius kaponierius būdavo įeinama praėjimu nuo tvirtovės pagrindinės gynybinės sienos. Vėliau, kai gynybai nuo artilerijos ugnies pritaikomos tvirtovės ėmė darytis vis žemesnės ir vis labiau nirti po žeme, imta daryti tunelius, kuriais kaponierių įgulos iš tvirtovės patekdavo į kaponierius.

Kaponierių stogas būdavo labai storas ar apkastas storu grunto sluoksniu, kad artilerijos sviediniai jo nepramuštų, ir/ar išgaubtas, kad sviediniai nuslystų.

Tobulėjant fortifikacijai buvo sukurti specialūs artilerijos pabūklai kaponieriams ir panašiems įtvirtinimams apginkluoti. Tokie pabūklai turėjo specialius lafetus, pritaikytus įtvirtinti ambrazūrose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]