Kapo kalnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kapo kalnai – kalnai pačiuose Afrikos pietuose, Pietų Afrikos Respublikoje, tarp Port Elizabeto rytuose ir Olifantso upės žiočių vakaruose. Ilgis ~800 km, didžiausias plotis ~100 km, didžiausias aukštis 2325 m. Sudaryti iš smiltainio ir kvarcito. Kalnus sudaro keletas lygiagrečių kalnagūbrių: Svartbergas, Langebergas, Sederbergas, Otenika, Kogelbergas ir kt. Vidutinis kalnų aukštis 1500 m, didžiausias – 2326 m (Sevevyksportpykas).
Pavėjiniuose šlaituose auga visžalių krūmų sąžalynai ir mišrieji miškai, priešvėjiniuose šlaituose ir tarpukalnių slėniuose – pusdykumių augmenija.[1] Klimatas subtropinis. Žiemą aukščiausiose kalnų vietose sninga. Kalnų slėniuose auginami kviečiai, citrinmedžiai, vynmedžiai.[2]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 195 psl.
- ↑ Kaapo kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 98 psl.
