Kanistras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Įvairūs kanistrai
Vermachto VW Kübelwagen su prisegtu kanistru. 1943 m., Rusija (operacija „Citadelė“, kitaip Kursko mūšis).
Dvi vokiškos 20 litrų talpyklės. Kairėje pusėje ankstesnis degalų bakas, dešinėje – kanistras Wehrmacht-Einheitskanister, pagamintas 1941 m. kompanijos Nirona.

Kanistras (angl. jerrycan, vok. Kanister, rus. kанистра) – stačiakampio gretasienio formos hermetiškai uždaromas bakas su rankena ir siauru kakleliu, skirtas skysčiams laikyti ir gabenti. Gaminamas iš plieno, plastiko, kai kurių kitų medžiagų. Kanistro dydis toks (iki 20 l), kad žmogus galėtų nesunkiai panešti.

Kanistrai išrasti 1937 m Vokietijoje (tada vadinti vok. Wehrmachtskanister). Tada jie buvo 20 l talpos, gaminti iš štampuoto lakštinio plieno, turėjo 3 rankenas nešiojimui. Kanistro žiotys buvo uždaromos svirtiniu uždoriu. Kanistrai buvo standartinio dydžio, aukšto iš šonų suploto stačiakampio gretasienio pavidalo. Kanistrai buvo sukonstruoti ir kaupti ruošiantis būsimam karui, tad prieš karui prasidedant sandėliuose buvo sukrautos tūkstančiai kanistrų.[1]

Tipinių kanistrų ypatumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipinių kanistrų ypatumai, dėl kurių kanistrai tapo itin patogia degalų talpykle:

  • Kanistro forma stačiakampio gretasienio pavidalo. Dėl to juos galima krauti į kompaktiškas rietuves, ir kanistrai išlieka nepažeisti.
  • Siūlė, jungianti kanistro puses yra „panardinta“, todėl ji nėra išsikišusi ir negali pažeisti kitų kanistrų. Be to, sunkiau pažeisti ir ją pačią.
  • Trys lygiagrečios rankenos leidžia patogiai nešioti. Du žmonės gali nešti kanistrą paėmę už šoninių rankenų, vienas žmogus - už vidurinės rankenos. Be to, vienas žmogus gali nešti du kanistrus viena ranka, suėmęs už gretimų šoninių rankenų. Imant už šoninių rankenų kanistrus patogu perduoti grandinėle.
  • Kanistre yra oro tuštuma, dėl kurios kanistras su benzinu neskęsta (nors plūdrumo suteikia ir mažesnis benzino ar dyzelino tankis). Oro tuštuma kompensuoja skysčio tūrio kitimą keičiantis aplinkos temperatūrai.
  • Kanistre yra sifoninis vamzdelis, kuris leidžia suvienodinti kanistro vidaus slėgį su atmosferos slėgiu pilant iš kanistro degalus. Tai apsaugo nuo degalų taškymosi perpylimo metu, o apvertus išpilamą kanistrą aukštyn dugnu skystis lengvai išteka.
  • Kanistro šoninėse sienelėse yra štampuoti kryžmiški grioveliai, kurie padidina sienelių tvirtumą. Pačios šoninės sienelės irgi šiek tiek iškilos.
  • Kanistro svirtinis dangtelis leidžia kur kas sparčiau atidaryti ir uždaryti kanistrą negu srieginis.

Silpna plieninių kanistrų vieta yra dugnas, kuris ima rūdyti iš abiejų pusių – iš vidaus nuo vandens, kuris kartais papuola su degalais, o iš lauko pusės dėl nubraižytos dažų dangos.

Sudedamieji kanistrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sudedamasis kanistras (rus. складная канистра, angl. pack-flat canister) – specifinė plastikinio (paprastai polietileninio) kanistro rūšis, kurios vientisas korpusas lankstus (dumplių ar maišo) pavidalo. Viršutinė dalis su siauru kakleliu, rankena ir uždoriu yra kieti.

Skirtas daugiausia geriamajam vandeniui[2][3] laikyti ar gabenti, nors yra tokių kanistrų ir degalams[4] gabenti.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Richard M. Daniel (1987) The Little Can That Could. In Invention & Technology Magazine. Fall 1987
  2. складная канистра-гармошка-умывальник
  3. ТУ 113-00-5015182-96-93 «Канистра полиэтиленовая складная»
  4. Портативная ранцевая канистра Archyvuota kopija 2013-07-21 iš Wayback Machine projekto.