Kaniūkai (Šalčininkai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Kaniūkai
[[Image:|250px]]

Kaniūkai
Koordinatės 54°16′52″N 25°14′38″E / 54.281°N 25.244°E / 54.281; 25.244 (Kaniūkai)Koordinatės: 54°16′52″N 25°14′38″E / 54.281°N 25.244°E / 54.281; 25.244 (Kaniūkai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybė
Seniūnija Gerviškių seniūnija
Gyventojų skaičius 167 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kaniū̃kai
Kilmininkas: Kaniū̃kų
Naudininkas: Kaniū̃kams
Galininkas: Kaniūkùs
Įnagininkas: Kaniū̃kais
Vietininkas: Kaniū̃kuose

Kaniūkai – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Gerviškių seniūnijoje, 2,4 km į rytus nuo Gerviškių, Šalčios kairiajame krante, pietrytiniame Rūdninkų girios pakraštyje.

Yra paštas (LT-17011), veikia J. Sniadeckio gimnazijos skyrius.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologijos duomenimis, kaimo teritorijoje žmonių gyventa IXXII a. Kaimo vakariniame pakraštyje yra archeologijos paminklas – 9 m skersmens ir 1,5 m aukščio pilkapis ir kelių apardytų pilkapių liekanos.

19201939 m. Kaniūkai priklausė Lenkijos valdomo Vilniaus krašto Lydos apskrities Benekainių valsčiui. Iki Antrojo pasaulinio karo veikė lietuvių Šv. Kazimiero draugija ir jos įsteigta skaitykla.

1943 m. rudenį kaime susikūrė vietinės savisaugos dalinys. Savisaugininkai trukdė raudoniesiems partizanams veikti, ginklu gynė jų grobiamą derlių, gyvulius, kitų turtą, nepakluso reikalavimams nusiginkluoti. Nepajėgdami kontroliuoti padėties pietryčių Lietuvoje ir nuslopinti ginkluotų kaimų savisaugininkų priešinimosi, sovietiniai kariai griebėsi žiaurios parodomosios baudžiamosios akcijos. 1944 m. sausio 29 d. 6 val. apie 150 banditų (žydų, rusų), ginkluotų 1 sunkiuoju kulkosvaidžiu, 3 lengvaisiais kulkosvaidžiais, automatiniais pistoletais, šautuvais ir granatomis, puolė Kaniūkų kaimą. Jų rinktinė, įvairių šaltinių duomenimis, sudaryta iš „Mirtis okupantams“ (daugiausia buvę Kauno geto kaliniai žydai ir sovietiniai karo belaisviai), „Mirtis fašizmui“, „Keršytojas“, „Už pergalę“, „Kova“ (visų keturių partizanų dauguma – Vilniaus geto žydai), „Margiris“ būrių ir Raudonosios armijos Generalinio štabo spec. grupės narių, puolė ir sudegino kaimą. Beveik visi Kaniūkų gyvenamieji namai, dauguma ūkinių pastatų sudeginta. Nužudyti 35 žmonės (vyrai, moterys, vaikai), 15 žmonių sužeista, daugelis jų sunkiai. Kaniūkų puolimas, sudeginimas ir susidorojimas su gyventojais – žiauriausia sovietinių partizanų akcija prieš lietuvių kaimų savisaugą. Akciją yra aprašę jos dalyviai, sovietiniai partizanai Isaacas Kowalskis, Chaimas Lazaras, Aba Kovneris ir Paulas Bagrianskis. [2]

Po Antrojo pasaulinio karo TSRS okupacinė valdžia ištrėmė dvi šeimas, per lenkų repatriaciją iš Lietuvos kai kurie gyventojai išvyko į Lenkiją. 2004 m. nužudytiems kaimo gyventojams pastatytas paminklas. [3][4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19201939 m. Benekainių valsčius Lydos apskritis
1944 m. Jašiūnų valsčius Eišiškių apskritis
1950 m. Šalčininkų valsčius Vilniaus apskritis
1950–1962 m. Kaniūkų apylinkės centras Šalčininkų rajonas
1962–1970 m. Eišiškių rajonas
1970–1972 m. Gerviškių apylinkė
1972–1995 m. Šalčininkų rajonas
nuo 1995 m. Gerviškių seniūnija Šalčininkų rajono savivaldybė


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Per nacių okupaciją sukurtos Lietuvos generalinės srities 1942 m. gegužės mėn. gyventojų surašymo duomenimis, Kaniūkuose buvo 74 sodybos, 364 gyventojai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1942 m. ir 2005 m.
1942 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[5] 2001 m.sur. 2005 m.
364 285 246 232 222 167 182


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. "Irena Tumavičiūtė. Įsakymas - kaimą sudeginti iki pamatų." Nuoroda tikrinta 2014 m. kovo 15 d..
  3. Rimantas Zizas. Kaniūkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 331 psl.
  4. Tarp dviejų ugnių // Lietuvos žinios, 2010-06-04, 15 psl.
  5. Kaniūkai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 201 psl.