Kaniūkai (Šalčininkai)
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Kaniūkai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Šalčininkų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Gerviškių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 167 (2001 m.) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
-
Kitos reikšmės – Kaniūkai (reikšmės).
Kaniūkai – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Gerviškių seniūnijoje, 2,4 km į rytus nuo Gerviškių, Šalčios kairiajame krante, pietrytiniame Rūdninkų girios pakraštyje.
Yra paštas (LT-17011), veikia J. Sniadeckio gimnazijos skyrius.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Archeologijos duomenimis, kaimo teritorijoje žmonių gyventa IX–XII a. Kaimo vakariniame pakraštyje yra archeologijos paminklas – 9 m skersmens ir 1,5 m aukščio pilkapis ir kelių apardytų pilkapių liekanos.
1920–1939 m. Kaniūkai priklausė Lenkijos valdomo Vilniaus krašto Lydos apskrities Benekainių valsčiui. Iki Antrojo pasaulinio karo veikė lietuvių Šv. Kazimiero draugija ir jos įsteigta skaitykla.
1943 m. rudenį kaime susikūrė vietinės savisaugos dalinys. Savisaugininkai trukdė raudoniesiems partizanams veikti, ginklu gynė jų grobiamą derlių, gyvulius, kitų turtą, nepakluso reikalavimams nusiginkluoti. Nepajėgdami kontroliuoti padėties pietryčių Lietuvoje ir nuslopinti ginkluotų kaimų savisaugininkų priešinimosi, sovietiniai kariai griebėsi žiaurios parodomosios baudžiamosios akcijos. 1944 m. sausio 29 d. 6 val. apie 150 banditų (žydų, rusų), ginkluotų 1 sunkiuoju kulkosvaidžiu, 3 lengvaisiais kulkosvaidžiais, automatiniais pistoletais, šautuvais ir granatomis, puolė Kaniūkų kaimą. Jų rinktinė, įvairių šaltinių duomenimis, sudaryta iš „Mirtis okupantams“ (daugiausia buvę Kauno geto kaliniai žydai ir sovietiniai karo belaisviai), „Mirtis fašizmui“, „Keršytojas“, „Už pergalę“, „Kova“ (visų keturių partizanų dauguma – Vilniaus geto žydai), „Margiris“ būrių ir Raudonosios armijos Generalinio štabo spec. grupės narių, puolė ir sudegino kaimą. Beveik visi Kaniūkų gyvenamieji namai, dauguma ūkinių pastatų sudeginta. Nužudyti 35 žmonės (vyrai, moterys, vaikai), 15 žmonių sužeista, daugelis jų sunkiai. Kaniūkų puolimas, sudeginimas ir susidorojimas su gyventojais – žiauriausia sovietinių partizanų akcija prieš lietuvių kaimų savisaugą.
Po Antrojo pasaulinio karo TSRS okupacinė valdžia ištrėmė dvi šeimas, per lenkų repatriaciją iš Lietuvos kai kurie gyventojai išvyko į Lenkiją. 2004 m. nužudytiems kaimo gyventojams pastatytas paminklas. [2][3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1920–1939 m. | Benekainių valsčius | Lydos apskritis |
| 1944 m. | Jašiūnų valsčius | Eišiškių apskritis |
| –1950 m. | Šalčininkų valsčius | Vilniaus apskritis |
| 1950–1962 m. | Kaniūkų apylinkės centras | Šalčininkų rajonas |
| 1962–1970 m. | Eišiškių rajonas | |
| 1970–1972 m. | Gerviškių apylinkė | |
| 1972–1995 m. | Šalčininkų rajonas | |
| nuo 1995 m. | Gerviškių seniūnija | Šalčininkų rajono savivaldybė |
Gyventojai [taisyti]
Per nacių okupaciją sukurtos Lietuvos generalinės srities 1942 m. gegužės mėn. gyventojų surašymo duomenimis, Kaniūkuose buvo 74 sodybos, 364 gyventojai.
 |
||||||||
| 1942 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1985 m.[4] | 2001 m.sur. | 2005 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 364 | 285 | 246 | 232 | 222 | 167 | 182 | ||
|
||||||||
Nuorodos [taisyti]
- [| Rimantas Zizas. Žudynių Kaniūkuose pėdsakais]
- [| Irena Tumavičiūtė. Sausio 29-oji: Kaniūkų skerdynių dalyvio prisipažinimas]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Rimantas Zizas. Kaniūkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 331 psl.
- ↑ Tarp dviejų ugnių // Lietuvos žinios, 2010-06-04, 15 psl.
- ↑ Kaniūkai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 201 psl.
