Kanapių aliejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kanapių aliejaus buteliai
Kanapių sėklos. iš kurių spaudžiamas aliejus

Kanapių aliejus (rus. Конопляное масло; angl. hemp oil, hempseed oil) – augalinis aliejus, spaudžiamas iš kanapių (Cannabis sativa) sėklų, paprastai karštuoju būdu. Šaltai spaustas nevalytas aliejus būna nuo tamsiai iki šviesiai žalios spalvos, skaidrus, riešutiško gardžio. Kuo spalva tamsesnė, tuo gardis labiau žoliškas. Kanapių aliejus neturi būti painiojamas su THC turinčiu kanapių žiedų aliejumi, kuris yra narkotinis, bet kartais laikomas turinčiu medicininių savybių.[1]

Valytas (rafinuotas) kanapių aliejus yra skaidrus ir bespalvis, beveik beskonis, neturi natūralių vitaminų bei antioksidantų. Rafinuotas kanapių aliejus daugiausia naudojamas kūno kosmetikos priemonių gamyboje. Pramonėje iš kanapių aliejaus gaminami tepalai, dažai, rašalai, degalai ir plastikai. Retkarčiais iš kanapių aliejaus gamina muilus, šampūnus ir detergentus. Šis aliejus didelės mitybinės vertės, nes jo omega-6 ir omega-3 nepakeičiamųjų riebalų rūgščių santykis yra 3:1,[2] kuris atitinka santykį, reikalingą žmogaus kūno audiniuose.[3]

Paskutiniais metais kanapių aliejus pagarsėjo ir kaip potenciali žaliava masinei biodyzelino gamybai.[4] Yra daug organizacijų, kurios propaguoja kanapių aliejaus gamybą ir jo panaudojimą.[5]

Kanapių aliejus gaminamas iš įvairių kanapių Cannabis sativa formų, kurios neturi didesnių kiekių tetrahidrokanabinolio (tai psichoaktyvi medžiaga, esanti kanapių augaluose). Prieš spaudžiant aliejų sėklos išvalomos nuo priemaišų iki 99,99% švarumo. Pačiose kanapių sėklose THC nėra, tad į aliejų THC papuola iš kitų kanapių augalo dalių, kurios įsimaišo į sėklas. Šiuolaikinėje kanapių aliejaus gamyboje, ypač Kanadoje, THC kiekis nuo 1998 m. žymiai sumažintas.[6] Imant Kanados gamybos kanapių aliejaus mėginius aptikta, kad THC kiekis paprastai mažesnis nei aptikimo riba (4 dalys iš milijono, kitaip 4 mg/kg). Teisiškai Kanadoje leista THX kiekio riba maisto produktuose yra 10 dalių iš milijono. Kai kuriose Europos šalyse leista riba yra 5 dalys iš milijono arba aptikimo riba, o kai kuriose ES šalyse THC koncentracija nereglamentuojama.

Tyrimai rodo, kad aliejus palengvina dermatito simptomus.[7]

Mitybinė vertė[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 30–35% kanapių sėklų masės sudaro kanapių aliejus, kurio 80% sudaro nepakeičiamosios riebalų rūgštys: linolo rūgštis (omega-6; 55%), α linoleno rūgštis (omega-3; 22%), taip pat γ linoleno rūgštis (omega-6; 1–4%) ir stearidono rūgštis (omega-3; 0–2%).

Linolo ir α linoleno rūgščių viename valgomajame šaukšte (15 ml) kanapių aliejaus yra tiek, kad žmogui užtikrina vienos dienos nepakeičiamųjų riebalų rūgščių poreikį, ir šių rūgščių yra žmogui reikalingu santykiu. Skirtingai, negu sėmenų aliejus, kanapių aliejus gali būti nuolat valgomas ir organizme nepakeičiamųjų riebalų rūgščių pusiausvyra nesutriks. Tai buvo parodyta klinikiniuose tyrimuose, kur kasdieninis sėmenų aliejaus valgymas mažino endogeninę γ linoleno rūgšties sintezę.[8]

Kanapių aliejaus kaloringumas toks pat, kaip kitų augalinių aliejų, 9 kcal/g. Lyginant su kitais maistiniais aliejais kanapių aliejus turi mažai sočiųjų riebalų rūhščių.[9]

Labai nesotūs aliejai, ypač prastai išspausti, netinkamai laikomi per trumpą laiko tarpą gali savaime oksiduotis ir apkarsti. Juos patartina laikyti tamsioje, vėsioje ar šaltoje aplinkoje, pvz., tamsaus stiklo buteliuose. Ilgam laikymui kanapių aliejus gali būti užšaldomas. Tinkamai laikomam kanapių aliejui nereikia priedų antioksidantų.

Kanapių aliejaus smilkimo temperatūra yra santykinai žema, tad šis aliejus netinka gruzdinimui. Naudojamas kaip maistinis aliejus.

Pramoninis naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kanapių aliejus yra džiūstantysis aliejus, nes polimerizuodamasis virsta kieta medžiaga. Dėl to jis naudojamas vienas ar mišiniuose su kitais panašiais aliejais, dervomis ir tirpikliais kaip impregnatorius ar lakas medienos apdailoje, kaip pigmentų rišiklis aliejiniuose dažuose, kaip plastifikatorius ir kietiklis glaistuose. Panaudojimu panašus į sėmenų aliejų, o savybėmis – į tungo aliejų.[10]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Hemp-Oil Medicine“. High Times. November 2013.
  2. Callaway, J. C. (2004). „Hempseed as a nutritional resource: An overview“. Euphytica 140: 65-72. Retrieved 20 January 2014.
  3. Hemp Oil“. InnVista. November 2005. Retrieved November 18, 2006.
  4. Agua Das (November 16, 1997). „Hemp Oil Fuels & How to Make Them“. HempFarm.com. Retrieved November 18, 2006.
  5. Hemp Farm“. Retrieved November 18, 2006
  6. Holler JM, et al. (2008) delta-9-Tetrahydrocannabinol Content of Commercially Available Hemp Products. Journal of Analytical Toxicology 32: 428–432
  7. Callaway, JC, Schwab U, Harvimaa I, Halonen P, Mykkänen O, Hyvönen P & Järvinen T (2005). Efficacy of dietary hempseed oil in patients with atopic dermatitis. Journal of Dermatological Treatment 16: 87–94.
  8. Schwab U, Callaway J, Erkkilä A, Gynther J, Uusitupa M, Järvinen T (2006), Effects of hempseed and flaxseed oils on the profile of serum lipids, serum total and lipoprotein lipid concentrations and haemostatic, European Journal of Nutrition 45(8):470-7].
  9. King’s College Review of Nutritional Attributes of Cold Pressed Hemp Seed Oil
  10. http://badger-canoe-paddles.blogspot.ca/2011/06/badger-wood-oil-why-hemp.html