Kamieninių kraujo ląstelių transplantacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kamieninių kraujo ląstelių transplantacija, arba kaulų čiulpų transplantacija – kamieninių ląstelių infuzija po aukštų dozių chemoterapijos, taikoma gydant kai kurias onkohematologines ligas (limfomas, leukemijas) ir agresyvius solidinius navikus (germinacinius navikus, sarkomas).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš šimtą metų visi bandymai gydyti ligų (anemija, leukemija) pažeistus kaulų čiulpus buvo nesėkmingi. Tuo pat metu laboratorijose vykdomi eksperimentai su pelėmis, kurioms pažeisti kaulų čiulpai, parodė, kad galima sėkmingai gydyti taikant kaulų čiulpų, paimtų iš sveikų pelių, infuzijas. Tai leido iškelti hipotezę, kad galima sėkmingai transplantuoti vieno žmogaus kaulų čiulpus kitam (alogeninė transplantacija).

Kaulų čiulpų transplantacijos žmonėms nebuvo masiškai taikomos, kol nebuvo atrasta esminė žmogaus imuninės sistemos savybė – 1958 metais Žanas Dosė (Jean Dausset) aprašė pirmą iš daugelio žmogaus histokompatibilumo (histocompatibility) antigenų. Šie proteinai, randami ant daugelio organizmo ląstelių paviršiaus, vadinami žmogaus leukocitų antigenais arba HLA antigenais.

Pirmosios kaulų čiulpų transplantacijos pradėtos taikyti žmonėms – identiškų dvynių čiulpų transplantacijos. Pirmoji sėkminga transplantacija ne tarp identiškų dvynių buvo atlikta 1968 metais Minesotos universitete. Recipientas buvo vaikas sergantis sunkia imunodeficito liga, donoras – giminaitis.

Pirmoji negimininga kaulų čiulpų transplantacija atlikta Niujorke 1973 metais – penkiamečiui pacientui, sergančiam sunkia imunodeficito liga. Donoras rastas Danijoje.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transplantacija būna trijų rūšių:

Alogeninė
kai persodinami kito žmogaus čiulpai. Tai gana efektyvi transplantacija, tačiau labiausiai rizikinga. Saugesnė giminingų donorų transplantacija (dažniausiai brolių ar seserų), tačiau jei nėra tinkančio giminingo donoro, daroma negiminingų donorų. Negiminingų donorų transplantacijos Lietuvoje pradėtos daryti tik 2004 metų gruodžio 1 dieną.
Singeninė
alogeninės transplantacijos rūšis, kai persodinamos identiško dvynio kaulų čiulpų kamieninės ląstelės. Tai saugiausiai ir efektyviausia transplantacijos rūšis.
Autogeninė
kai persodinami savi kaulų čiulpai. Tai gana saugi transplantacija, tačiau kraujo vėžio atveju yra nemaža ligos atsinaujinimo tikimybė.

Procedūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaulų čiulpų biopsija, kurios metu iš dubenkaulio ar mentės surenkamos kamieninės ląstelės

Donoro kamieninės ląstelės gali būti paimtos vienu iš trijų būdų:

  • Chirurgiškai iš kaulų čiulpų
  • Iš periferinio kraujo
  • Iš naujagimio virkštelės

Visi trys atvejai nėra pavojingi donorui – kamieninės ląstelės per kelias savaites pilnai atsistato.

Ėmimas iš kaulų čiulpų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamieninių ląstelių ėmimas iš kaulų čiulpų – nesudėtinga chirurginė procedūra. Donorui taikoma vietinė ar bendra nejautra ir dažniausiai iš klubakaulio centro sterilia adata imami kaulų čiulpai. Procedūra trunka kelias valandas, gali prireikti iki 100 dūrių.

Ėmimas iš periferinio kraujo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamieninių ląstelių ėmimas iš periferinės kraujo sistemos vyksta daugmaž taip:

  • 4-5 dienas donorui leidžiami vaistai, stimuliuojantys kamieninių kraujo ląstelių augimą. Tuo pat metu sergančiajam taikomos itin didelės chemoterapijos ir/arba jonizuojančių spindulių dozės, siekiant sunaikinti kamienines kaulų čiulpų ląsteles.
  • Donorui iš vienos rankos venos imamas kraujas, kuris patenka į specialų aparatą, kuriame iš kraujo atskiriamos kamieninės ląstelės, o likęs kraujas gražinamas į organizmą per kitos rankos veną. Tokia procedūra tęsiasi apie 4 valandas, ją gali tekti pakartoti sekančią dieną. Jei donoro venos per mažos (taip pasitaiko 10 % donorų), statomas centrinis kateteris, per kurį imamas kraujas ir grąžinamas atgal

Ląstelių prigijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paimtos kamieninės ląstelės intraveniniu būdų suleidžiamos pacientui.

Po transplantacijos pavojingiausios yra pirmosios dvi - keturios savaitės. Chemoterapijos metu sunaikinus kaulų čiulpus, sutrinka ir susilpnėja imuninės sistemos veikla. Kol persodintos kamieninės ląstelės įsitvirtina ir pradeda gaminti naujas kraujo ląsteles, ligonis imlus įvairioms infekcijoms, linkęs kraujuoti. Skiriamos didelės antibiotikų ir kitų preparatų dozės siekiant apsaugoti nuo infekcijų ir jas gydyti. Taikomos trombocitų, eritrocitų transfuzijos. Ligonis geria specialius vaistus, saugančius nuo tranplantato prieš šeimininką reakcijos išsivystymą.

Jei procedūra sėkminga ir organizmas neatmeta svetimų ląstelių, per 2-4 savaites kamieninės ląstelės prigyja ir pradeda gaminti kraują, palaipsniui nutraukiamas antibakterinis, priešvirusinis gydymas, mažėja kraujo preparatų perpylimas. Jei neišsivysto kitos komplikacijos ligonis po 4–8 savaičių išrašomas namo.

Po alogeninės transplantacijos ilgai duodami imunosupresantai (imuninę sistemą silpninantys vaistai), todėl gana ilgai (nuo 6 mėn. iki 2 metų) imuninė sistema būna nepilnai funkcionuojanti, dėl to reikia ypač saugotis įvairių ligų.