Kamenis prie Obės
| Kamenis prie Obės Камень-на-Оби | |
|---|---|
.png)
| |
 | |
  Kamenis prie Obės | |
| Laiko juosta: (UTC+7) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Kraštas |  Altajaus kraštas
|
| Rajonas | Kamenio prie Obės rajonas |
| Įkūrimo data | 1751 |
| Gyventojų | 40 294 |
| Plotas | 48,79 km² |
| Tankumas | 826 žm./km² |
| Altitudė | 120 m |
| Pašto kodas | 658700 |
| Tel. kodas | +7 38584 |
| Tinklalapis | [2] |
 Vikiteka |
Kamenis prie Obės |
Kamenis prie Obės (rus. Камень-на-Оби 'Akmuo prie Obės') – miestas Rusijoje, Altajaus krašte, Obės kairiajame krante; Kamenio prie Obės rajono centras.
Per miestą eina Omsko–Barnaulo geležinkelis. Metalo gaminių, audimo, siuvimo, trikotažo, baldų įmonės, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Veikia kraštotyros muziejus, paveikslų galerija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietė, iki 1933 m. vadinta Kameniu, pradėjo kurtis 1670 m., miesto teisės nuo 1915 m.[2]
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1941 m. liepos mėn. į Kamenį prie Obės iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 400 žmonių, daugiausia valdininkų, gydytojų, mokytojų, karininkų šeimos. Vyrai kaip politiniai kaliniai įkalinti lageriuose. Pradžioje tremtiniai gyveno pas vietos gyventojus tvartuose, sandėliuose, nuo 1942 m. – šaltuose barakuose, po kelias šeimas kambaryje. Badavo, ypač 1944 m. Dirbo grūdų elevatoriuose, statybose, plytinėse, vilnų karšykloje. 1942 m. vasarą dalis tremtinių išvežta prie Laptevų jūros. 1955 m. tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą, dauguma grįžo 1957–1959 m.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 189
- ↑ Aldona Juodvalkytė. Kamenis prie Obės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 266 psl.