Kamena Gura

Koordinatės: 50°59′0″ š. pl. 18°13′0″ r. ilg. / 50.98333°š. pl. 18.21667°r. ilg. / 50.98333; 18.21667 (Kamena Gura)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kamena Gura
lenk. Kamienna Góra
      
Miesto panorama
Kamena Gura
Kamena Gura
50°59′0″ š. pl. 18°13′0″ r. ilg. / 50.98333°š. pl. 18.21667°r. ilg. / 50.98333; 18.21667 (Kamena Gura)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Žemutinės Silezijos vaivadija Žemutinės Silezijos vaivadija
Apskritis Kamena Guros apskritis
Gyventojų (2006) 21 440
Plotas 17,9 km²
Tankumas (2006) 1 198 žm./km²
Vikiteka Kamena Gura

Kamena Gura (lenk. Kamienna Góra) – miestas pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, 95 km į pietvakarius nuo Vroclavo, Sudetų pašlaitėje, prie Bobro upės (ir jo intako Zadrnos žiočių). Apskrities (pavieto) centras. Miestas įsikūręs prie istorinio kelio, jungusio Sileziją ir Prahą (dabar juo eina plentas Bydgoščius–Praha). Stotis prie ValbžychoJelenia Guros geležinkelio linijos. Svarbus tekstilės pramonės centras (šilko, lino gaminių, trikotažo gamyba), taip pat siuvimo, odos ir avalynės pramonė, tekstilės pramoninių mašinų gamyba. Apdirbama mediena, maisto produktų, statybinių medžiagų, metalo dirbinių gamyba. Netoli miesto kasamas kvarcinis smėlis, dolomitas. Vystomas turizmas.

Yra Žemutinės Silezijos audimo muziejus. Stovi XVI a. renesansinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia su XIV a. gotikine presbiterija, 1720 m. barokinė Rožinio Dievo Motinos bažnyčia, 1905 m. neorenesansinė rotušė, yra 1569 m. renesansinės pilies liekanos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamena Gura rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1249 m., o miesto teises gavo 1292 m. Pradžioje buvo pavaldi Silezijos Piastams, bet 1392 m. atiteko Čekijai. XVI-XVIII a. buvo didelis amatų ir prekybos centras, suklestėjo tekstilės pramonė[1].

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kamena Gura. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006