Kaltūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kaltūnas (lot. Plica polonica) - labai stipriai susivėlę, neiššukuojami plaukai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžiais ir iki pat XX a. buvo paplitęs tarp varguomenės ir tarp labai pasiturinčių gyventojų, nes jie nešiodavo perukus, kad paslėptų utėlėtumą.

Iki 1876 m., kai Vilniaus medicinos draugija (VMD) buvo paskelbtas kaltūno kaip ligos egzistavimas, buvo manoma, kad tai užkrečiamoji endeminė liga. Už geriausią kaltūno teorijos išaiškinimą Henrikui Dobržickiui buvo paskirta 500 rublių premija. Nuo tada imtasi priemonių likviduoti kaltūną.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaltūnas išsirutuliodavo dėl per mažos plaukų priežiūros. Nešukuojami plaukai negrįžtamai susipainiodavo ir susiveldavo, susidarydavo dvokianti ir šlapia masė. Kartais netgi suaugdavo keratino skaidulos ir visa galva pasidarydavo kraujuojanti su pūliais.