Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)
| Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) | |||
|---|---|---|---|
  Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kelmės rajonas | ||
| Seniūnija | Šaukėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 11 m | ||
| Plotas | 23x19 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1998 | ||
| Registro Nr. | A1326K / 24511, 24512, 5121 / | ||
Kalniškių piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Biržės kalnu, Biržės pilimi (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1326K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1006) – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Kalniškių kaimo (Šaukėnų seniūnija), Ventos kairiojo kranto kyšulyje. Pasiekiamas plentu 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai nuo sankryžos Ramučiuose pavažiavus 1,3 km Kuršėnų kryptimi, kaimo šiaurinėje dalyje esančiu asfaltuotu keliu pavažiavus į kairę vakarų kryptimi 400 m, toliau į dešinę šiaurės kryptimi 100 m ir gale vėl į kairę vakarų kryptimi 50 m, yra kairėje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnį iš pietryčių ir šiaurės juosia Ventos slėnis ir daubos. Šlaitai statūs, 11 m aukščio. Aikštelė ovali, 23x19 m dydžio. Jos vakarinį kraštą juosia 4 m aukščio, 24 m pločio pylimas, už kurio yra 40 m ilgio, 7 m pločio ir 3 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame pakraštyje yra 1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas, aikštelės šiaurinio krašto pylimas suardytas.
Į pietryčius nuo piliakalnio yra 6 ha ploto I tūkstantmečio antrosios pusės gyvenvietė, tyrinėta 1998 m. Joje rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su gyvulių kaulais, lygia keramika, akmeninis trintuvas.[1]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tirtas 1998 m., rastas apie 1 m storio kultūrinis sluoksnis, gyvulių kaulų liekanų, lipdytos lygiu paviršiumi keramikos, akmeninis trintuvas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.[2]
-
Piliakalnis iš pietų -
Piliakalnis iš rytų -
Piliakalnis iš vakarų -
Piliakalnio aikštelė
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Buišų piliakalnis 25 km Skurvydiškės piliakalnis 39 km |
Romučių piliakalnis 19 km Šilėnų piliakalnis 23 km |
Luponių piliakalnis 27 km Sauginių piliakalnis 17 km |
| |||||||
| Pašatrijos piliakalnis 19 km Biržuvėnų piliakalnis 25 km |
|
Girnikų piliakalnis 11 km Bubių piliakalnis 18 km | |||||||||
| Girgždūtės piliakalnis 29 km Kalniškių piliakalnis (Vaiguva) 22 km |
Gaučiškės piliakalnis 35 km | Burbaičių piliakalnis 22 km Gabriejolės piliakalnis 7 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 78 (Nr. 282)
- ↑ Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 227 psl.
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 28-29.
- Bronius Dakanis. Kelmės rajono paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 186.
- Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 17, 59
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 71
- Povilas Višinskis. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p. 400 (Nr. 4).