Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)

Koordinatės: 55°50′33.6″ š. pl. 22°51′31″ r. ilg. / 55.842667°š. pl. 22.85861°r. ilg. / 55.842667; 22.85861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)

Kalniškių piliakalnis iš šiaurės
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)
Koordinatės
55°50′33.6″ š. pl. 22°51′31″ r. ilg. / 55.842667°š. pl. 22.85861°r. ilg. / 55.842667; 22.85861
Vieta Kelmės rajonas
Seniūnija Šaukėnų seniūnija
Aukštis 11 m
Plotas 23x19
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1998
Registro Nr. A1326K / 24511, 24512, 5121 /

Kalniškių piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Biržės kalnu, Biržės pilimi (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1326K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1006) – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Kalniškių kaimo (Šaukėnų seniūnija), Ventos kairiojo kranto kyšulyje. Pasiekiamas plentu  159  UžventisŠaukėnaiKuršėnai  nuo sankryžos Ramučiuose pavažiavus 1,3 km Kuršėnų kryptimi, kaimo šiaurinėje dalyje esančiu asfaltuotu keliu pavažiavus į kairę vakarų kryptimi 400 m, toliau į dešinę šiaurės kryptimi 100 m ir gale vėl į kairę vakarų kryptimi 50 m, yra kairėje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnį iš pietryčių ir šiaurės juosia Ventos slėnis ir daubos. Šlaitai statūs, 11 m aukščio. Aikštelė ovali, 23x19 m dydžio. Jos vakarinį kraštą juosia 4 m aukščio, 24 m pločio pylimas, už kurio yra 40 m ilgio, 7 m pločio ir 3 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame pakraštyje yra 1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas, aikštelės šiaurinio krašto pylimas suardytas.

Į pietryčius nuo piliakalnio yra 6 ha ploto I tūkstantmečio antrosios pusės gyvenvietė, tyrinėta 1998 m. Joje rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su gyvulių kaulais, lygia keramika, akmeninis trintuvas.[1]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tirtas 1998 m., rastas apie 1 m storio kultūrinis sluoksnis, gyvulių kaulų liekanų, lipdytos lygiu paviršiumi keramikos, akmeninis trintuvas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.[2]

Aplinkiniai piliakalniai

Buišų piliakalnis 25 km
Skurvydiškės piliakalnis 39 km
Romučių piliakalnis 19 km
Šilėnų piliakalnis 23 km
Luponių piliakalnis 27 km
Sauginių piliakalnis 17 km
Pašatrijos piliakalnis 19 km
Biržuvėnų piliakalnis 25 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Girnikų piliakalnis 11 km
Bubių piliakalnis 18 km
Girgždūtės piliakalnis 29 km
Kalniškių piliakalnis (Vaiguva) 22 km
Gaučiškės piliakalnis 35 km Burbaičių piliakalnis 22 km
Gabriejolės piliakalnis 7 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 78 (Nr. 282)
  2. Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 227 psl.
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 28-29.
  • Bronius Dakanis. Kelmės rajono paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 186.
  • Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 17, 59
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 71
  • Povilas Višinskis. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p. 400 (Nr. 4).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]