Kalninė guoba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ulmus glabra
Kalninė guoba (Ulmus glabra)
Kalninė guoba numetusi lapus
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Guobiniai
(Wikispecies-logo.svg Ulmaceae)
Gentis: Guoba
(Wikispecies-logo.svg Ulmus)
Rūšis: Kalninė guoba
(Wikispecies-logo.svg Ulmus glabra)
Mokslinis pavadinimas
Ulmus glabra
Huds., 1762
Sinonimai
  • Ulmus campestris L.
  • Ulmus campestris var. latifolia Aiton
  • Ulmus communis Carrière
  • Ulmus glabra var. horizontalis
    (G.Kirchn.) Dippel
  • Ulmus horizontalis Loudon
  • Ulmus latifolia Moench
  • Ulmus montana With.
  • Ulmus montana var. pendula Loudon
  • Ulmus montana var. pendula-variegata
    Hartwig & Rümpler
  • Ulmus podolica Klokov
  • Ulmus scabra Mill.
  • Ulmus scabra f. horizontalis
    (G.Kirchn.) Dippel
  • Ulmus scabra f. pendula (Loudon) Dippel
  • Ulmus sukaczevii Andrews

Guoba, terminologijoje Kalninė guoba (lot. Ulmus glabra, vok. Berg-Ulme) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis.

Kalninės guobos požymiai
Kalninės guobos žiedai ir lapų pumpurai
Kalninės guobos lapai
Kalninės guobos lapai ir sėklos
Kalninės guobos žievė
Kalninės guobos kamieno pamatas (Belovežo giria, Lenkija)

Paplitimas ir augimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Jos natūralus paplitimo arelas labai platus - paplitusi beveik visoje Europoje. Vakaruose jos savaiminis išplitimo arealas Airijos saloje, rytuose apie Uralo kalnus, šiaurėje aptinkama apie vidurio Norvegiją iki 67° šiaurės platumose, pietuose iki Graikijos Peloponeso pusiasalio ir aptinkama Irane. Auga iki 1500 m aukščio altitudėse. Kalninė guoba sėkmingai aklimatizuota pietų Grenlandijoje apie Narsarsuaq gyvenvietę. Skandinavijoje sudaro ištisus guobynus.

Paplitimas ir augimvietės Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vietinė, savaime auganti Lietuvos medžių rūšis. Lietuvoje kalninė guoba nėra labai dažnai paplitusi. XIX a. 6 dešimtmetyje Lietuvoje guobynus apnaikino grybinė liga - guobų maras. Jos auga pavieniui paupiuose, pamiškėse, prie sodybų ir lapuočių miškuose. Ten kur auga visos trys guobų genties medžių rūšys (kalninė guoba, paprastoji vinkšna, paprastasis skirpstas), dažnai pasitaiko tarp jų hibridų. Reiklus dirvožemiui - mėgsta augti nuo silpnai rūgštaus iki kalkingo dirvožemio, derlinguose, puriuose priesmėliuose ir priemoliuose. Vidutiniškai reiklus dirvožemio drėgmei ir aukštam oro drėgnumui. Nepakenčia labai sausos žemės.

Matmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Tai greitai augantis, vidutinio aukščio medis. Užauga beveik iki 40 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu.
Aukščiausia kalninė guoba auga Lenkijos Belovežo girioje, jos aukštis 38,40 m (pagal sausio 2011 metų duomenis, Tomasz Niechoda) ir kamieno apimtis 3,85 m matuojant 1,30 m aukštyje[1].
Didžiausios apimties kuri yra 4,67 m (pagal Martin Miklanek, 2012 metai), žinoma ir užregistruota auga šiaurės Slovakijos Rajecke Teplice miestelyje[2].

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena iki 200-300 metų, nors yra Europoje pavienių medžių sulaukusių apie 400 metų amžiaus.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Laja tanki. Šakos tamsiai rusvos, stambios, augančios aukštyn. Jos žievė tamsiai ruda ir gilokai sueižėjusi. Jauni ūgliai tamsiai rudi, stori, tankiai plaukuoti. Pumpurai kūgiški arba kiaušiniški 7—9 mm ilgio, juosvai rudi, smailūs, plaukuoti, prisitvirtinę įstrižai šakelės ir nuo jos atspurę. Pumpurų žvyneliai vienodai tamsiai rudi, apaugę rūdiškais plaukeliais. Lapai stambūs, atvirkščiai kiaušiniški arba plačiai ovalūs, tamsiai žali, apaugę šiurkščiais plaukeliais 6–17 cm ilgio ir 3–12 cm pločio. Lapas gale staiga nusmailėjęs, o jo kraštai dvigubai stambiai pjūkliški, pamatas beveik simetriškas. Abiejose lapų pusėse šakojasi daugiau kaip po dvi šonines gyslas. Rudenį lapai pagelsta. Lapkotis trumpas, tvirtas, storas ir plaukuotas iki 0,5 cm ilgio. Žiedai pavieniai kuokštuose su trumpais apie 1 cm koteliais. Augdama atviroje vietoje pradeda derėti apie 15 m amžiaus ir dera beveik kasmet. Sparnavaisis ovalus arba atvirkščiai kiaušiniškas 2-2,5 cm ilgio ir 1,5-2 cm pločio, šviesiai gelsvai rudas, neplaukuotas. Vaisius – riešutėlis sparnavaisio centre.

Žydėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pradeda žydėti nuo 20–30 metų. Žydi prieš skleidžiantis lapams, balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje.

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Kalninė guoba pakankamai atspari šalčiui, puikiai atlaiko iki -30 °C šalčius, pakenčia unksmę. Nebijo karpymo, vidutiniškai atspari užterštam miestų orui, bet nukenčia nuo guobų maro, ypač pakelių miškuose ir priemiesčių zonose, tad plačiai jas auginti nepatartina.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Mediena tvirta, tad iš guobų medienos seniau buvo gaminti net vežimų ratai. Auginama parkuose, prie sodybų.

Pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Mokslinio, lotynų kalba rūšies pavadinimo autorius William Hudson, gyvenęs 1730-1793 metais.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Wych elm in the National Park of Białowieża
  2. Wych elm in Rajecke Teplice in Rajecke Teplice

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Kalninė guoba – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas