Kalnelio piliakalnis
| Kalnelio piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Kalnelio piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Joniškio rajonas | ||
| Seniūnija | Joniškio seniūnija | ||
| Aukštis | 4-6 m | ||
| Plotas | 70 x 45 | ||
| Priešpilis | 130 x 40, gyvenvietė | ||
| Naudotas | V a. – XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1966, 1968 | ||
| Tirtas | 1990 m. | ||
| Registro Nr. | A582KP / 23854, 23855, 23856 / | ||
Kalnelio piliakalnis su gyvenviete, Sidabrė, Gurkiai (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A582KP, A582K2P) – piliakalnis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, Kalnelio kaimo šiauriniame pakraštyje, Sidabros kairiajame krante. Pasiekiamas plentu (153) Joniškis – Žagarė Kalnelio centre pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, už 100 m.
Ant piliakalnio stūkso Kalnelio koplyčia.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnio šlaitai 4–6 m aukščio. Aikštelė ovali, 70 x 45 m dydžio. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo 4 m pločio, 2 m gylio griovys (užslinkęs). Į šiaurę nuo piliakalnio, už griovio, ant apie 3 m aukščio kalvelės nuolaidžiais šlaitais yra papilys. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 130 x 40 m dydžio.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnį 1966 m. žvalgė Juozas Šliavas, žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Nustatyta, kad papėdę juosė 4 m pločio ir 2 m gylio griovys. Kultūrinis sluoksnis apie 0,9 m storio. Rasta grublėtos ir žiestos keramikos, sidabrinis lydinys, žalvarinių kalavijo makščių apkalo fragmentų, pasaginės segės ruošinys, geležinių peilių, pentinų, yla, juvelyro plaktukas. Piliakalnis datuojamas V a. – XIII a. Nuo piliakalnio į vakarus, pietus ir rytus yra papėdės gyvenvietė, ją 1990 m. tyrė Algimantas Merkevičius.[2]
Manoma, kad į pietus nuo Kalnelio piliakalnio, prie Sidabros ir Vilkiaušio santakos, buvo antras piliakalnis, sunaikintas kasant žvyrą, kuriame XVI a. – XVIII a. buvo dvarvietė. Kasant žvyrą buvę randama žiestos keramikos šukelių, apdegusio molio, anglių, gyvulių kaulų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnyje (arba sunaikintame piliakalnyje) stovėjo žiemgalių Sidabrės pilis, paskutinė, kurią užėmė kryžiuočiai. 1289 m. Livonijos ordinas užpuolė ir sudegino šios pilies priešpilį, tačiau pilies užimti neįstengė ir pasitraukė. 1290 m. žiemą jie pilį puolė su naujomis jėgomis. Dalis žiemgalių pasidavė, kiti pasitraukė į Lietuvą, o pilis buvo sudeginta. Ant piliakalnio 1526 m. pastatyta medinė bažnyčia ir įsteigtos kapinės, kurios užima ir papilį. Geriausiai išliko piliakalnio vakarinis šlaitas, apaugęs alyvomis.[3]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Luokavos piliakalnis 38 km Žagarės piliakalnis 24 km |
Vilcės piliakalnis 19 km | Mežuotnės piliakalnis 36 km |
| |||||||
| Papilės piliakalnis 47 km |
|
Kamardės piliakalnis 43 km | |||||||||
| Luponių piliakalnis 25 km Pilkalnio piliakalnis 36 km |
Jurgaičių piliakalnis 22 km Ramulėnų piliakalnis 32 km |
Peleniškių piliakalnis 20 km Tričių piliakalnis 32 km | |||||||||
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Kalnelio piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės -
Kalnelio piliakalnis iš pietų pusės -
Kalnelio piliakalnis iš vakarų pusės
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kalnelio piliakalnio mįslė įminta, bet biurokratai klaidų netaiso dešimtmečiais
- ↑ Kalnelio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 221 psl.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 77, (Nr. 278)
- Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius, 1994. T. 1. p. 40 (Nr. 13)
- Merkevičius A. Kalnelio archeologijos paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. 54–55.
- Merkevičius A. Kalnelio archeologiniai paminklai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 1998. T. 15, p. 381–388.
- Ozols J. Die vor - und frühgeschichtlichen Burgen Semgalens. Bonn. 1971. p. 36-37 (Nr. 21)
- Stepiņš P. Lietuvos Žiemgalos piliakalniai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p. 237-238.
- Šliavas J. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. Vilnius, 1967. p. 54-56.
- Šliavas J. Kai kurie Joniškio rajono archeologiniai paminklai // Kraštotyra. Vilnius, 1969. p. 94-95.
- Vasiļausks E. Jaunākie pētijumi Sidabrenes (Kalnjeles) arheoloģiskajos pieminekļos // Pētījumi zemgaļu senatnē. Latvijas vēstures muzeja raksti Nr. 10. Rīga, 2004. p. 103–126.
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995. p. 231-232 (Nr. 26)