Kalkūnų pagastas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Daugpilio savivaldybės žemėlapis

Kalkūnų pagastas (latv. Kalkūnes pagastspagastas pietryčių Latvijoje, Aukšžemėje, Daugpilio savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Daugpilio, netoli Dauguvos ir Laukesos santakos. Centras – Kalkūnai. Valdybos vadovas Arnotijus Cimoška.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalkūnų pagastas šiaurėje siejasi su Daugpilio miestu, rytuose – su Laukesos, pietuose – su Medumo, vakaruose – su Sventės pagastu.

Didžiausios gyvenvietės: Kalkūnai, Birkeneliai, Galdniekai, Kališai, Kumpiniškiai, Lilienfeldė, Muitos, Palabiškiai, Papušiniai, Peliušinai, Randenė, Romaniškiai, Samsonovka, Sykumai, Uteniškiai, Varaviksnė.

Upės: Laukesa, Pakracė.

Vandens telkiniai: Sventės ežeras, Viškerių ežeras, Pelečinos ežeras, Cerinių ežeras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalkūnų pagastas įsteigtas 1864 m. apjungus keturis kaimų pagastus: Kalkūnų su 74 ūkiais, Klopmansrodės su 20 ūkių, Didrichšteino su 16 ūkių ir Medumo su 49 ūkiais, taip pat Birkenelių, Berkovų, Kalyžių, Vasariškių, Neifeldo, Grecbergo, Kleimansrodės, Liginiškių bei Gecenšteino palivarkus ir 4 mažai apgyvendintas vietas: Gryvą, Nyderkūnus, Judovką, Liginiškius. 1925 m. pagastas sujungtas su Laukesos pagastu. 1945 m. pagaste įsteigtos Kalkūnų, Laukesos, Majos ir Maltos kaimo tarybos, bet 1949 m. pagastas likviduotas, jo teritorija priskirta Gryvos (egzistavo 1949-1955 m.), Ilūkstės (1955-1956 m.), nuo 1956 m. – Daugpilio rajonui. 1990 m. pagastas atkurtas, 2009 m. priskirtas Daugpilio savivaldybei.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Per pagastą eina kelias A6 (Lietuva), A13 (Latvija) Kaunas – Daugpilis ir geležinkelis Vilnius – Daugpilis. 1873 m. nutiesta geležinkelio linija Radviliškis–Kalkūnai.

Veikia bendrovės „Pallada“, „Žabo“, „Zilā Lagūna“, Daugpilio eksperimentinė gamykla, taip pat G.Gorkino (410 ha), V.Gorkino (117 ha), V.Pavlovskio (88,7 ha) žemės ūkiai

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

2010 m. sausio 1 d. pagaste gyveno 2520 žmonių, iš jų 19.7% latviai, 49,7% rusai, 19,2% lenkai, 7,6% baltarusiai, 2,0% lietuviai, 1,3% ukrainiečiai, 0,5% kitų tautybių. Ikimokyklinio amžiaus – 147, moksleiviai – 309, darbingo amžiaus – 1566, pensininkų – 498. Gyveno 10 daugiavaikių šeimų.[reikalingas šaltinis]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]