Kalkuonės valsčius
| Kalkuonės valsčius latv. Kalkūnes pagasts | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Regionas | Sėlija |
| Savivaldybė | Aukštutinės Dauguvos savivaldybė |
| Administracinis centras | Kalkuonė |
| Įkūrimo data | 1864 |
| Gyventojų | 1 730 |
| Plotas | 67,2 km² |
| Tankumas | 26 žm./km² |
Kalkuonės valsčius (latv. Kalkūnes pagasts) – valsčius pietryčių Latvijoje, Aukšžemėje, į pietus nuo Daugpilio, netoli Dauguvos ir Laukesos santakos. Centras – Kalkuonė.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius šiaurėje siejasi su Daugpilio miestu, rytuose – su Laukesos, pietuose – su Medumo, vakaruose – su Sventės valsčiumi.
Didžiausios gyvenvietės: Kalkuonė, Birkeneliai, Galdniekai, Kališai, Kumpiniškiai, Lilienfeldė, Muitos, Palabiškiai, Papušiniai, Peliušinai, Randenė, Romaniškiai, Samsonovka, Sykumai, Uteniškiai, Varaviksnė.
Vandens telkiniai: Sventės ežeras, Viškerių ežeras, Pelečinos ežeras, Cerinių ežeras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įsteigtas 1864 m. apjungus keturis kaimų valsčius: Kalkuonės su 74 ūkiais, Klopmansrodės su 20 ūkių, Didrichšteino su 16 ūkių ir Medumo su 49 ūkiais, taip pat Birkenelių, Berkovų, Kalyžių, Vasariškių, Neifeldo, Grecbergo, Kleimansrodės, Liginiškių ir Gecenšteino palivarkus, taip pat 4 mažai apgyvendintas vietas: Gryvą, Nyderkūnus, Judovką, Liginiškius. Iš pradžių priklausė Kuršo gubernijai (rus. Калкунская волость), 1919 m. atiteko Lenkijai (lenk. gmina Kałkuny), 1920 m. – Latvijai.
1925 m. valsčius sujungtas su Laukesos valsčiumi. 1945 m. valsčiuje įsteigtos Kalkuonės, Laukesos, Majos ir Maltos seniūnijos, bet 1949 m. valsčius panaikintas, jo teritorija priskirta Gryvos rajonui, 1955 m. – Alūkstos rajonui, nuo 1956 m. – Daugpilio rajonui. 1990 m. valsčius atkurtas, 2009 m. priskirtas Daugpilio savivaldybei.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1864–1915 m. | Alūkstos apskritis | Kuršo gubernija |
| 1919 m. | Vilniaus apygarda | |
| 1919–1920 m. | Breslaujos apskritis | |
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per valsčių eina keliai A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , A13 (Latvija) ir geležinkelis Vilnius–Daugpilis. 1873 m. nutiesta geležinkelio linija Radviliškis–Kalkuonė. Veikia bendrovės „Pallada“, „Žabo“, „Zilā Lagūna“, Daugpilio eksperimentinė gamykla, taip pat G. Gorkino (410 ha), V. Gorkino (117 ha), V. Pavlovskio (88,7 ha) žemės ūkiai.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2010 m. sausio 1 d. valsčiuje gyveno 2520 žmonių, iš jų 19.7% latviai, 49,7% rusai, 19,2% lenkai, 7,6% baltarusiai, 2,0% lietuviai, 1,3% ukrainiečiai, 0,5% kitų tautybių. Ikimokyklinio amžiaus – 147, moksleiviai – 309, darbingo amžiaus – 1566, pensininkų – 498. Gyveno 10 daugiavaikių šeimų.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Valsčiaus taryba Archyvuota kopija 2010-01-13 iš Wayback Machine projekto.