Kaliningrado sritis
| Kaliningrado sritis Калининградская область |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||
.svg) |
|||||||
| Valstybė: |  Rusija |
||||||
| Federalinė apygarda: | Šiaurės Vakarų federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas: | Šiaurės Vakarų ekonominis rajonas | ||||||
| Administracinis centras: | Kaliningradas | ||||||
| Oficialios kalbos: | rusų | ||||||
| Gubernatorius: | Nikolajus Cukanovas | ||||||
| Gyventojų : | 937 914 (57) | ||||||
| Plotas: | 15 100 km² (80) | ||||||
| - vandens %: | 11,7 % | ||||||
| Tankumas : | 62 žm./km² | ||||||
 Vikiteka: |
Kaliningrado sritisVikiteka | ||||||
Kaliningrado sritis (rus. Калининградская область) – labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos federacijos dalis, Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Kaliningrado sritis sudaryta 1946 m. balandžio 7 d. Srities plotas – 15,1 tūkst. km² (13,3 tūkst. km ² be Kuršių marių ir Aistmarių). Gyventojų – 937,9 tūkst. (2010 m. surašymo duomenimis). Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km, iš vakarų į rytus – 205 km. Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose Kaliningrado sritį skalauja Baltijos jūra.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Kaliningrado srities istorija iki 1945 m. – žr. Prūsijos istorija
Rytprūsiai, tiksliau šiaurinė jų dalis (apie 1/3 Rytų Prūsijos dalies), į Rusijos sudėtį pateko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus. Iškart po Sovietų Sąjungos pergalės kare su Vokietija, buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda, kuri užsiėmė ir civiliniais klausimais. 1945 m. ši apygarda performuota į Kionigsbergo sritį Rusijos TFSR, 1946 m. rugsėjo 7 d. pervadinta į Kaliningrado sritį. Buvusių gyventojų likučiai iki 1947 m. buvo deportuoti į Vokietiją. Kaliningrado sritis tapo labiausiai militarizuota Sovietų Sąjungos dalis, kartais vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“.
[taisyti] Gyventojai, miestai ir miesteliai
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kaliningrado srityje gyvena 955,2 tūkst. gyventojų. Iš jų 741,8 tūkst. gyvena miestuose, 213,4 tūkst. – kaime. Kaliningrado mieste gyvena beveik pusė srities gyventojų – 430,3 tūkst. žmonių. Iš viso Kaliningrado srityje yra 22 miestai ir 5 miesto tipo gyvenvietės.
[taisyti] Rajonai ir srities pavaldumo subjektai
| Savivaldybė | Rusiškas pavadinimas |
| Bagrationovsko rajonas | Багратионовский район |
| Baltijskas | Балтийский городской округ |
| Černiachovsko rajonas | Черняховский район |
| Gurjevsko rajonas | Гурьевский район |
| Gusevo rajonas | Гусевский район |
| Gvardeisko rajonas | Гвардейский район |
| Jantarno miesto apylinkė | Янтарный городской округ |
| Kaliningradas | Город Калининград |
| Krasnoznamensko rajonas | Краснознаменский район |
| Laduškinas | Город Ладушкин |
| Mamonovas | Город Мамоново |
| Nemano rajonas | Неманский район |
| Nesterovo rajonas | Нестеровский район |
| Ozersko rajonas | Озёрский район |
| Pionerskis | Город Пионерский |
| Polesko rajonas | Полесский район |
| Pravdinsko rajonas | Правдинский район |
| Primorskas | Приморский городской совет |
| Rybačis | Рыбачий городской совет |
| Slavsko rajonas | Славский район |
| Sovetskas | Город Советск |
| Svetlas | Светловский городской округ |
| Svetlogorskas | Светлогорский городской округ |
| Zelenogradsko rajonas | Зеленоградский район |
[taisyti] Miestai
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškas pavadinimas | Vokiškas pavadinimas | Lietuviškas pavadinimas | Gyventojų, tūkst. (2002) |
| Bagrationovskas | Багратионовск | Preußisch Eylau | Ylava | 7,2 |
| Baltijskas | Балтийск | Pillau | Piliava | 33,3 |
| Černiachovskas | Черняховск | Insterburg | Įsrutis | 44,3 |
| Gurjevskas | Гурьевск | Neuhausen, Villenkolonie | Sembų Romuva, Noihauzenas | 10,9 |
| Gusevas | Гусев | Gumbinnen | Gumbinė | 28,5 |
| Gvardeiskas | Гвардейск | Tapiau | Tepliava | 14,6 |
| Kaliningradas | Калининград | Königsberg in Preußen | Karaliaučius | 430,0 |
| Krasnoznamenskas | Краснознаменск | Haselberg | Prūsų Lazdynai | 3,8 |
| Laduškinas | Ладушкин | Ludwigsort | Liudvigsortas | 3,8 |
| Mamonovas | Мaмоново | Heiligenbeil | Šventapilė | 7,4 |
| Nemanas | Неман | Raganita Ragnit | Ragainė | 12,7 |
| Nesterovas | Нестеров | Stallupenen, Ebenrode | Stalupėnai | 5,0 |
| Oziorskas | Озерск | Darkehmen, Angerapp | Darkiemis | 5,8 |
| Pionerskis | Пионерский | Neukuhren | Naujieji Kuršiai | 11,8 |
| Poleskas | Полесск | Labiau | Labguva | 7,7 |
| Pravdinskas | Правдинск | Fridland | Bartų Romuva, Frydlandas | 4,5 |
| Primorskas | Приморск | Fischhausen | Žuvininkai | 2,2 |
| Slavskas | Славск | Heinrichswalde | Gastos | 5,2 |
| Sovetskas | Советск | Tilse, Tilsit | Tilžė | 43,2 |
| Svetlas | Светлый | Zimmerbude | Cimerbudė | 21,7 |
| Svetlogorskas | Светлогорск | Rauschen | Rūsiai | 11,0 |
| Zelenogradskas | Зеленоградск | Kranz | Prūsų Krantas | 12,5 |
[taisyti] Miesto tipo gyvenvietės
| Jantarnas | Янтарный | Palmnicken | Palvininkai | 5,5 |
| Primorė | Приморье | Groß Kuhren | Didieji Kuršiai | 0,8 |
| Rybačis | Рыбачий | Rossitten | Rasytė | 1,0 |
| Znamenskas | Знаменск | Wehlau | Vėluva | 4,3 |
| Železnodorožnas | Железнодорожный | Gerdauen | Girdava | 2,9 |
Panaudota
- Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
[taisyti] Ekonomika ir transportas
Kaliningrado srityje išvystyta transporto (vagonų gamykla) ir kėlimo įrenginių (gamykla „Baltkran“) mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas (Kaliningrade ir Sovetske). Taip pat automobilių surinkimas, televizorių gamyba, statybinių medžiagų gamyba (Kaliningrado gelžbetonio kontrukcijų gamykla). Išvystyta maisto pramonė.
Kaliningrado srityje yra didžiausios gintaro atsargos (daugiau nei 90 %). Gintaras kasamas Jantarno gyvenvietės apylinkėse, ten pat gintaro kombinate gintaras apdirbamas. Kaliningrado srityje taip pat išgaunama nafta.
Išvystyta žvejyba, dideli žvejybiniai uostai yra Kaliningrade ir Pionerske, mažesni – Rybačyje ir Svetle.
Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai, Černiachovske ir Sovietske – upių uostai. Kaliningradą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija.
Kalinigrade yra tarptautinis aerouostas.
Kaliningradas geležinkeliu susijęs ne tik su Rusijos miestais (Maskva ir Sankt Peterburgu), bet ir su Gdyne Lenkijoje ir Berlynu Vokietijoje.
[taisyti] Lietuvos ir Kaliningrado srities santykiai
Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje – kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje.
Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba.
Iki 2002 m. pagrindinis klausimas, susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika.
[taisyti] Nuorodos
- Kaliningrado srities vyriausybės oficiali svetainė (rus.)
- Užsienio reikalų ministerijos straipsnis
- Kaliningrado srities vietovardžiai lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis
- VLKK krašto vietovardžių sąrašas (rusų-lietuvių)
- VLKK krašto tradicinių vietovardžių sąrašas (vokiečių-lietuvių)
- Kaliningrado sritis (rus.)
- Kaliningrado sritis nuotraukuose
- Kaliningrado srities istorijos puslapiai
 |
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
