Kalima

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Islamas
Islamo terminų žodynas

Kalima (arab. كلمة = kalima(h) 'žodis') – tam tikra prasme, tai musulmono tikėjimo išpažinimas žodžiu.

Iš viso yra šešios kalima, jos pateikiamos žemiau:

Pirmoji kalima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

kalima – tayyiba(h) (reiškia: tyrumo žodis), tradiciškai musulmonas pabudęs ryte ištaria šiuos žodžius, tėtis šiuos žodžius pašnibžda savo naujagimiui sūnui į ausį:

Įgarsinimas

  • Arabiškai:
لا إله إلاَّ الله محمد رسول الله
  • Skaitoma:
lā 'ilāha illa – llāh, muḥammadur – rasūlu – llāh
  • Vertimas:
Nėra dievo išskyrus Dievą (Alachą), Mahometas yra Dievo Pranašas.

Antroji kalima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

kalima šahāda(h) (reiškia: liudijimo žodis) „tikėjimo liudijimas žodžiu“ paprastai šiais žodžiais savo tikėjimą prieš 2-3 liudininkus arba visą bendruomenę paliudija islamą priėmęs asmuo

Įgarsinimas

  • Arabiškai:
اشْهَدُ انْ لّآ اِلهَ اِلَّا اللّهُ وَ اَشْهَدُ اَنَّ مُحَمَّدً اعَبْدُه وَرَسُولُه
  • Skaitoma:
Ašhadu al – lā ilāha illa – llāhu, wa ašhadu anna Muḥammadan ‘abduhū wa rasūluh.
  • Vertimas:
Aš liudiju, kad nėra dievo išskyrus Dievą (Alachą) ir aš liudiju, kad Mahometas yra Jo tarnas ir Pranašas.

Trečioji kalima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

kalima tamdžīd (reiškia: garbinimo žodis) „Alacho šlovinimas žodžiu“

  • Skaitoma:
Subhāna – llāhi wa – l-hamdu li – llāhi wa – lā ilāha illa – llāhu wa – llāhu akbar wa – lā hawla wa – lā quwwata illā bi – llāhi – l-`aliyyi – l-aḏīm.
  • Vertimas:
Šlovė Alachui, garbė Alachui. Nėra kito dievo, išskyrus Alachą ir Alachas yra pats Didžiausias. Nėra jėgos ir galios, išskyrus tą, kuri iš Alacho, Aukščiausio, Didžiausiojo.

Ketvirtoji kalima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

kalima tauhīd „tikėjimas į tai, kad Alachas yra vienas“

  • Skaitoma:
Lā ilāha illa – llāhu wahdahū lā sharīka lahū lahul mulku wa – lahul hamdu yuhyī wa – yumītu biyadihil ẖayru wa huwa 'alā kulli shayin qadīr.
  • Vertimas:
Nėra kito dievo, išskyrus Alachą, kuris yra vienas (ir) neturi jokio partnerio. Jis yra Viešpatija ir Jam visa garbė. Jis duoda gyvybę ir mirtį. Jo rankose visa, kas gera ir pas Jį viską apimanti galia.

Penktoji kalima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

kalima istaġfar (reiškia: atgailos žodis)

  • Vertimas:
O Alache! Tu esi mano Viešpats. Nėra jokio kito Dievo, išskyrus Tave. Tu mane sukūrei, todėl aš esu Tavo tarnas ir vykdau savo pažadą tol, kol turiu jėgų. Aš kreipiuosi į Tave dėl tų nuodėmių, kurias padariau. Aš prisipažįstu vardan tos Tavo malonės, kuri yra man skirta ir išpažįstu savo nuodėmes, todėl atleisk man, nes nėra nieko kito, galinčio aleisti.

Šeštoji kalima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

kalima radda – kufr (kufr reiškia paneigimas)

  • Skaitome:
O Alache! Aš siekiu Tavo apsaugos, kad nepriskirčiau Tau nė vieno partnerio sąmoningai. Ir siekiu Tavo atleidimo už tai, ką darau nežinodamas. Aš gailiuosi dėl to (nežinojimo). Aš atsisakau netikėjimo, partnerių priskyrimo Tau ir nuo visų nuodėmių. Aš paklūstu Tavo valiai, tikiu ir pripažystu, kad: 'Nėra kito Dievo, išskyrus Alachą, (ir) Mahometas yra Alacho Pranašas.

Kur yra paminėta Korane?[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji kalimos dalis (t. y. لا إله إلاَّ الله) Korane yra sūroje Muhammad (47-oji sūra), 19-tame ajate (eilutėje).

Antroji dalis (t. y. محمد رسول الله) yra sūroje Al-Fath (48-oji sūra), 29-tame ajate (eilutėje).

Kalimos ir jos liudijimo (šahados) sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra septynios pagrindinės sąlygos, be kurių kalima ir jos liudijimas yra laikomi beprasmiškais:

  • Al-`Ilm (žinojimas): pagrindinis šahados prasmės žinojimas, kas ja tvirtinama ir kas neigiama.
  • Al-Yaqyn (tikrumas, neabejojimas): tikras žinojimas, kuris neutralizuoja įtarimą ir abejonę.
  • Al-Qabūl (priėmimas): priėmimas liežuviu ir širdimi.
  • Al-Inqiad (pasidavimas, sutikimas): fizinis patvirtinimas darbais ir pareigomis atliktais vardan Dievo su nuoširdumu ir siekiant tik Jo malonės.
  • As-Sidq (teisingumas): teisingumas, o ne netiesa ir veidmainystės.
  • Al-Ikhlaas (tyrumas, nuoširdumas): šahados sakymas tik dėl Dievo. Šiuo būdu nuoširdumas paneigia širk, t. y. partnerių priskirimą Dievui.
  • Al-Mahabbah (meilė): meilė šahadai ir jos prasmėms, ir buvimas patenkintu ja.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]