Kalabrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalabrija
it. Calabria
Kalabrijos vėliava Kalabrijos herbas
Regione-Calabria-Posizione.png
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Zona: Pietinė Italija
Administracinis centras: Katandzaras
Provincijos: Katandzaras, Kozenca, Krotonė,
Redžijas, Kalabrija, Vibo Valentija
Komunų skaičius: 409
Prezidentas: Agazio Loiero
Gyventojų (): 2 009 506
Plotas: 15 082 km²
Tankumas (): 133 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: KalabrijaVikiteka
Namai ant šlaito Tropėjoje.
Kozencos panorama
Skila
La Sila Nationalinis parkas

Kalabrija (italų kalbaCalabria) – pietinės Italijos regionas. Ribojasi su Bazilikata šiaurėje. Vakaruose krantus skalauja Tirėnų jūra, rytuose – Jonijos jūra. Regione gyvena apie 2 mln. gyventojų, sostinė – Katandzaras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalabrija yra siauras pusiasalis, besitęsiantis į Viduržemio jūrą 300 km. Tai yra "Italijos bato" galiukas, esantis tarp Tirėnų jūros vakaruose ir Taranto įlankos ir Jonijos jūros rytuose. Kalabriją nuo Sicilijos skiria Mesinos sąsiauris, o trumpiausias atstumas tarp Capo Peloro Sicilijoje ir Punta Pezzo Kalabrijoje yra 3,2 km. Tai labai kalnuotas regionas, trys didžiausios kalnų grandinės: Polino, Silos ir Aspromontės. Šios kalnų grandinės turi unikalią fauną ir florą.

Polino kalnai regiono šiaurėje sudaro naturalų barjerą, skiriantį Kalabriją nuo likusios Italijos. Dalis kalnų labai miškingi, bet kiti plyni vėjų pustomi plokščiakalniai, turintys mažai augalijos. Kalnuose auga reta Bosnijos pušis ir jie priklauso Polino nacionaliniam parkui.

La Sila yra didelis kalnuotas plokščiakalnis, apie 1200 m. iškilės virš jūros lygio ir užimantis beveik 2000 km² plotą centrinėje Kalabrijoje. Aukščiausias kalnas yra Botte Donato (1 928 m.). Čia yra daug ežerų ir auga tankūs spygliuočių miškai.

Pusiasalis susiaurėja ties Savuto upės slėniu, kuris prasideda La Siloje ir tęsiasi iki Sant'Eufemijos įlanos.

Aspromontė yra piečiausioje pusiasalio daly iš trijų pusių apsupta jūros. Unikalios kalnuotos struktūros aukščiausias taškas yra Montalto Uffugo (1 995 m.) ir jis apsuptas plačių žmogaus padarytų terasų.

Žemutinė Kalabrijos dalis buvo žmonių apdirbama daugybę šimtmečių, o joje augo vitiniai krūmai ir atvežti augalai, tokie kaip Opuncija (it. Fico d'India). Apatiniuose šlaituose daugybė vynuogynų ir citrusinių vaisių sodų. Aukščiau auga alyvmedžiai ir kaštonai, dar aukščiau - ąžuolų, bukų, pušų ir eglių tankūs miškai.

Kalabrija yra kontrastų kraštas: kalnuose žiemą temperatūra nukrenta žemiau 0, o vasarą slėniuose būna daugiau nei 40 °C. Klimatas būdingas viduržemio jūrai, išskyrus aukščiausius kalnus ir sausesnes Jonijos jūros pakrantės dalis.

Kalabrija padalinta į 5 provincijas:

Kalabrijos provincijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalabriją pirmiausiai apgyvendino oskai. Dvi jų gentys vadinosi enotrais ir italais. Graikams bendraujant su pastaraisiais Italija buvo pavadintas visas pusiasalis.

Daugybė graikų įsikūrė Kalabrijos pakrantėje, o jų įkurti miestai dominavo Didžiojoje Graikijoje VI ir V a. pr. m. e.. Po to kai III a. pr. m. e. regioną užėmė romėnai Kalabrija nebesusigrąžino buvusio klestėjimo.

Graikus užkariavo iš šiaurės atvykusios oskų gentys, kurioms priklausė samnitų atšaka lukianai ir lukianų atšaka brutijai. Pastarieji įkūrė pagrindinius Kalabrijos miestus, įskaitant Kozencą.

Po Romos imperijos žlugimo maliarija nuginė vietinius gyventojus nuo jūros, o nuo ankstyvųjų viduramžių iki XVII a. prie jos prisidėjo ir piratai. Kalabrija buvo nuniokota per gotų karus, o po to ją valdė Bizantijai ištikimas kunigaikštis. IX-X a. Kalabrija, buvusi Romos pagrindine grūdų tiekėja prieš užkariaujant Egiptą, tapo Bizantijos ir Sicilijos arabų emyrato mūšio lauku. Kraštas tapo retai apgyvendintas ir demoralizuotas ir tik graikų vienuolynai palaikė kultūrą.

Po 1060 m. Robert Guiscard brolio Rodžerio vadovaujami normanai įsikūrė šiame krašte ir organizavo Bizantijai pavaldžią vyriausybę, kuriai vadovavo Kalabrijos stambūs pirkliai. 1098 m. popiežius Urbonas II paskelbė Rodžerį apaštališkuoju legatu, o jis vėliau suformavo tai, kas tapo Sicilijos karalyste. Administracinis suskirtymas, atsiradęs viduramžių pabaigoje išliko iki Italijos suvienyjimo: Calabria Citeriore (arba Lotynų Kalabrija) šiaurėje ir Calabria Ulteriore (arba Graikų Kalabrija) pietuose.

Angevinai valdė Kalabriją iš Neapolio kaip Neapolio karalystės dalį ir ji buvo taip valdoma iki Italijos suvienyjimo. Karalystę valdė daugybė skirtingų valdovų: Ispanijos ir Austrijos Habsburgai, Burbonai, sukūrę Dviejų Sicilijų karalystę, Napoleono brolis Juozapas Bonapartas, prancūzų maršalas Joachim Murat, kuriam įvykdyta mirties bausmė Pizo miestelyje Kalabrijoje. Kalabrijoje kilo valstiečių maištai per 1848 m. revoliuciją. Jie paruošė sceną Italijos suvienijimui, kai Giuseppe Garibaldi 1861 m. prijungė Sicilijos karalystę. Aspromontėje vyko garsus mūšis per kurį Garibaldi buvo sužeistas.

'Ndrangheta, Kalabrijos organizuoto nusikalstamumo šeimos apie 1860 m. Dabar ji kaip lygiavertė kaunasi dėl įtakos su geriau žinoma Sicilijos Cosa Nostra, nors ji nepriklausoma nuo siciliečių ir ypač reiškiasi kokaino prekyboje.

Iki XX a. Pietų Italija buvo tarp vargingiausių Europos regionų ir Kalabrija buvo pagrindinis italų emigrantų šaltinis. Daug Kalabrijos gyventojų persikėlė į šiaurinę Italiją, likusią Europą, Australiją, Ameriką (ypač Argentiną, Braziliją, Kanadą ir JAV). Nuo 1970 m. ekonominė padėtis pagerėjo ir prie to prisidėjo modernus žemės ūkis, turizmas ir auganti komercinė bazė. Nors ekonominiu požiūriu Kalabrija atsilikusi nuo šiaurės ir Centrinės Italijos, bet jos pajamos vienam žmogui artėja prie ES vidurkio[1].

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Nr. Savivaldybė Provincija Gyv. skaičius
(2011 m.)
1 Kalabrijos Redžas Kalabrijos Redžo provincija 186 464
2 Katandzaras Katandzaro provincija 93 144
3 Lamecija Termė Katandzaro provincija 71 273
4 Kozenca Kozencos provincija 70 044
5 Krotonė Krotonės provincija 62 182
6 Koriljano Kalabras Kozencos provincija 40 547
7 Rosanas Kozencos provincija 38 646
8 Rendė Kozencos provincija 35 690
9 Vibo Valentija Vibo Valentijos provincija 33 879
10 Kastrovilaris Kozencos provincija 22 527
11 Akris Kozencos provincija 21 152
12 Montalto Ufugas Kozencos provincija 20 981

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Italijos regionai Flag of Italy.svg

Abrucai | Aostos slėnis | Apulija | Bazilikata | Emilija-Romanija | Friulis-Venecija Džulija | Kalabrija | Kampanija | Lacijus | Ligūrija | Lombardija | Markė | Molizė | Pjemontas | Sardinija | Sicilija | Toskana | Trentinas-Alto Adidžė | Umbrija | Venetas