Kakavos milteliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dubenėlis kakavos miltelių

Kakavos milteliai – neriebi sudėtinė šokolado dalis. Kaip atskiras produktas dažniausiai vadinami tiesiog kakava.

Riebioji šokolado sudėtinė dalis vadinama kakavos sviestu. Apie pusę kakavos pupelių svorio (50–57 %) sudaro kakavos sviestas, kuris suteikia šokoladui būdingas lydymosi savybes. Šokolado glazūra yra sulydyti kakavos milteliai ir kakavos sviestas. Kakavos milteliai išskiriami iš kakavos pupelių.

Fizinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Kakavos milteliai gali būti nuo šviesiai rudos iki tamsiai raudonai rudos spalvos. Atspalvis kinta pagal kakavos pH. Vartojimui tinkamas kakavos miltelių pH yra nuo 5,4 iki 8,1 ir priklauso nuo pupelių apdorojimo technologijų. Milteliai su pH verte 5,4–5,8 laikomi natūraliais ir yra šviesiai rudi. Silpnai pašarmintų kakavos miltelių pH yra 6,8–7,2, jie yra tamsesnio rudo atspalvio. Vidutiniškai pašarminti kakavos milteliai (pH 7,2–7,5) yra tamsios raudonai rudos spalvos, o smarkiai pašarminti (pH 7,5–8,1) yra labai tamsiai rudi ir net juodi.

Maistinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

100 g kakavos miltelių:

  • energinė vertė – 954 kJ.
  • sudėtis:
    • angliavandenių 57,90 g;
    • riebalų 13,70 g;
    • baltymų 19,60 g;
    • vandens 3,00 g.

Mikroelementų:

  • kalcio 128 mg;
  • geležies 13,86 mg;
  • fosforo 734 mg;
  • magnio 499 mg;
  • mangano 3,837 mg;
  • natrio 21 mg;
  • kalio 1524 mg;
  • cinko 6,81 mg.

Kitos medžiagos: kofeinas – 230 mg; teobrominas – 2057 mg. Išvardintų mineralų daugiausiai yra būtent kakavos milteliuose, o ne šokolado glazūroje ar kakavos svieste.

Flavonoidai[taisyti | redaguoti kodą]

Kakavos milteliuose yra gausu flavonoidų. Jų kiekis priklauso nuo kakavos apdorojimo būdo ir gali būti iki 10 % miltelių svorio. Vienas iš šių junginių yra flavonolas, kuris laikomas palankiai veikiantis širdies ir kraujagyslių sveikatą, nors tai dar tyrinėjama.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]